Meditacija C Švč. Trejybė
Džiaugsmo šaltinis
O mano Viltie! Mano švelnusis Tėve! Mano Kūrėjau! Mano tikrasis Mokytojau! Mano Broli! Kai aš mąstau apie tuos žodžius, kad „tavo džiaugsmas – tai būti su žmonių vaikais“ (plg. Pat 8, 31), mano siela tirpsta iš džiūgavimo. O dangaus ir žemės Valdove! Po tokių žodžių koks nusidėjėlis begalėtų nusivilti? Bet ar tu neturi nieko, su kuo galėtum džiaugtis, kad tu ateini ieškoti tokios bjaurios kirmėlaitės kaip aš? Tavo Sūnaus Krikšto metu nuaidėjo balsas, sakantis, jog tu juo džiaugiesi (plg. Mt 3, 17). Tad argi mes jam prilygstame, Viešpatie? O begalinis gailestingumas! O palankumas, be galo pranokstantis mūsų nuopelnus! Kaip gi mes, mirtingieji, užmirštame visa tai! Tu, mano Dieve, atmink begalinį mūsų skurdumą. Atsižvelk į mūsų silpnumą, tu, kuris visa pažįsti!
O mano siela, kontempliuok aukščiausią malonumą, begalinę meilę, kuriais Tėvas pažįsta savo Sūnų ir Sūnus pažįsta savo Tėvą, kontempliuok apsikabinimą, kuriame Šventoji Dvasia susijungia su jais.
Nė vienas iš trijų negali atsižadėti šios meilės ir šio pažinimo, nes jie yra viena. Šie visavaldžiai Asmenys vienas kitą pažįsta, myli, jie vienas kitam yra džiaugsmo šaltinis. Kam dar jiems reikia mano meilės? Kodėl jos trokšti, o mano Dieve, ir ką tau tai duoda?
O! Būk pagarbintas! Taip, amžinai garbinamas, mano Dieve! Tegu visi kūriniai šlovina tave, Viešpatie, ir tegu jų šlovinimas bus amžinas kaip ir tu!
Džiaukis, mano siela, nes yra kažkas, kas myli Dievą taip, kaip jis to vertas. Džiaukis, nes yra kažkas, kas pažįsta jo gerumą, jo galybę. Dėkok jam, kad mums davė šioje žemėje kažką, kas jį pažįsta taip tobulai, kaip jį pažįsta vienatinis jo Sūnus.
Taip palaikoma artinkis prie savo Dievo, tu tai gali, pateik jam savo maldavimus. O kadangi jo Didybė džiaugiasi tavimi, tegu niekas šioje žemėje nepajėgia tau sutrukdyti atrasti malonumą ir džiaugsmą tavo Dievo didybėje, turint galvoje jo teises į tavo meilę ir į tavo liaupses. Prašyk jį tau padėti, kad tu galėtum bent kiek prisidėti prie jo vardo šlovinimo ir kad tu galėtum iš tiesų pasakyti: „Mano siela aukština ir šlovina Viešpatį“ (plg. Lk 1, 46).
Šv. Jėzaus Teresė (Avilietė), † 1582