Spausdinti

Įvadas C Devintinės


Švč. Kristaus Kūnas ir Kraujas

Devintinės

Liturginiai tekstai

Kasdien nuo saulėtekio iki saulėlydžio Bažnyčia aukoja Kristaus Kūno ir Kraujo auką, kurios įsteigimą ji mini kasmet Didžiojo ketvirtadienio vakarą. Be to, pasibaigus Velykų šventėms, Bažnyčia vėl mus kviečia atskira iškilme dėkoti už neišmatuojamą dovaną, kurią mums padovanojo Kristus, pakviesdamas mus prie savo stalo ir būdamas su žmonėmis Švenčiausiame Sakramente.
Mūsų malda randa ypatingo peno trijose šv. Mišių maldose, pamininčiose kurį nors esminį Eucharistijos slėpinio bruožą. Pradžios malda primena, kad Kristaus Kūno ir Kraujo sakramentas yra sudabartinantis jo Kančios atminimas ir ragina mus prašyti galimybės nuolat naudotis atpirkimo vaisiais (PM). Atnašų malda iškelia į šviesą Viešpaties valgio reikšmę: viena duona ir viena taurė yra visų Komuniją priimančių vienybės ženklas; Eucharistija sutvirtina Dievo tautos tikėjimo ir meilės vienybę (AM). Komunijos priegiesmis pabrėžia intymumą, kurį ji sukuria tarp Kristaus ir jį priimančiojo (KP), o Komunijos malda mums atskleidžia, jog Eucharistijoje iš anksto patiriame dieviškąjį gyvenimą, kuriuo dalinsimės su Kristumi danguje (KM).