Liturginiai tekstai C Devintinės
Švč. Kristaus Kūnas ir Kraujas
Devintinės
Įžangos priegiesmis Ps 80, 17
Savo tautą Dievas rinktiniais kviečiais valgydina, uolų medumi ją maitina.
Pradžios malda
Dieve, Švenčiausiuoju Sakramentu palikęs mums savo kančios atminimą, išmokyk mus taip garbinti šventąsias tavo Kūno ir Kraujo paslaptis, kad galėtume nuolat naudotis atpirkimo vaisiais. Tu, būdamas Dievas, su Tėvu ir Šventąja Dvasia gyveni ir viešpatauji per amžius.
Pirmasis skaitinys Pr 14, 18–20
Atnešė duonos ir vyno
Iš Pradžios knygos.
Salemo karalius Melchizedekas atnešė duonos ir vyno. Jis buvo Aukščiausiojo Dievo kunigas, todėl palaimino Abramą, tardamas: „Tepalaimina Abramą Aukščiausiasis Dievas, dangaus ir žemės Kūrėjas. Šlovė Aukščiausiajam Dievui, kuris atidavė tau į rankas tavuosius priešus“. Abramas jam davė dešimtinę nuo visko.
Atliepiamoji psalmė Ps 109, 1–4
Amžiais tu Kunigas, kaip Melchizedekas.
Dievas sako mano Valdovui: „Sėskis mano dešinėje,
aš patiesiu tavo priešustarsi pakojį po tavo kojų“. –
Dievas duos tau Siono kalne valdovo lazdą,
ir tu savo priešus valdysi. –Nuo gimimo šventuose kalnuose viešpatausi,
iš pat įsčių, nuo aušros savo jaunystės. –Viešpats yra prisiekęs, ir jis nesigaili:
„Tu Kunigas amžiais, kaip Melchizedekas“. –Antrasis skaitinys 1 Kor 11, 23–26
Kada tik valgote šitą duoną ir geriate iš šitos taurės, jūs skelbiate Viešpaties mirtį
Iš šventojo apaštalo Pauliaus pirmojo laiško Korintiečiams.
Broliai! Aš tai gavau iš Viešpaties ir tai perdaviau jums, kad Viešpats Jėzus tą naktį, kurią buvo išduotas, paėmė duoną ir, sukalbėjęs padėkos maldą, sulaužė ir tarė: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus duodamas. Tai darykite mano atminimui“. Tuo pačiu būdu po vakarienės jis paėmė taurę ir tarė: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui“. Taigi, kada tik valgote šitą duoną ir geriate iš šitos taurės, jūs skelbiate Viešpaties mirtį, kol jis ateis.
Sekvencija
(Neprivaloma, ir giedoti ją galima arba visą ištisai, arba nuo žodžių: † Angelų šlovingą duoną)
Nuo saulėtojo Siono iškilmingo himno tonai
šlovina Ganytoją.
Šiandien himnai paslaptingi skelbia duoną nemirtingą,
ypatingos prigimties.
Gyvą duoną, gyvą vyną Jėzus mokiniams dalino,
liepdamas dalint kitiems.
Ir todėl giesmė džiaugsminga, iškilni, giliai prasminga
šviesą pažeria mintims.
Minima diena didžioji, šventės sukaktis šviesioji –
įsteigimas paslapties.
Naujo amžiaus atėjimas, naujo priesako skelbimas
užbaigė senus laikus.
Vietoj atvaizdo – tikrovė, vietoj praeities – naujovė,
tarsi saulė po nakties.
Vakarienėj paslaptingoj Kristaus auką išganingą
įsteigė visiems laikams.
Švęsti duoną, švęsti vyną, skelbti Kristaus atminimą
liepia priesakas kilnus.
Jo galybėje – tikrumas: duona keičiasi į Kūną,
vynas tampa jo Krauju.
Jo žodžiu Bažnyčia tiki – jog nematomi dalykai
iš tiesų gyvi aukoj.
Paslėpta esmė didinga, išorės ženkluos skirtinguos
slypi vienas turinys.
Kraujas – gėrimas slaptingas, Kūnas – maistas nemirtingas, –
visas Kristus abiejuos.
Jis nedalomas ir sveikas, net dalijamas nekeičia
vieneto esmės gilios.
Ima vienas, ima šimtas – Kūno prigimtis nekinta,
pasilieka ta pati.
Tik veikimas jos skirtingas: ji geriesiems palaiminga,
o blogiesiems – pražūtis.
Nuostabus toksai likimas: ir palaima, ir žlugimas
iš šaltinio to paties.
Jis išlieka paplotėly, ir mažiausiam trupinėly, –
visas Kristus, garbe žėrįs, – garbink ir neabejok!
Nieks negali jo pažeisti, ženklo turinio pakeisti,
ženklą galime paliesti, bet esmė nesumažės.
† Angelų šlovingą duoną, mylimiems vaikams malonę
duoda vargšams į kelionę, tik ne pajuokai – piktiems.
Ji – tikrovė tų šešėlių: manos tautai Izraelio,
jų Velykų avinėlio, Izaoko atnašos.
O Ganytojau meilingas, Jėzau, būk mums gailestingas,
Tu ganyk mus, Tu mus ginki,
amžiams laime apdalinki,
ten, kur nebebus mirties.
Visažini, visagali, žmogų gelbstintis bedalį,
amžinon puoton pakviesk mus
ir namiškiais padaryk mus
su šventaisiais danguje.
Posmelis prieš evangeliją Jn 6, 51
Aleliuja. – Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus, – sako Viešpats. – Kas valgys tą duoną – gyvens per amžius. – Aleliuja.
Evangelija Lk 9, 11b–17
Visi pavalgė iki soties
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką.
Jėzus kalbėjo žmonėms apie Dievo karalystę, pagydė tuos, kuriems reikėjo gydymo. Diena pakrypo vakarop. Prisiartinę Dvylika tarė: „Paleisk žmones, kad jie, nuėję į aplinkinius kaimus bei vienkiemius, susirastų nakvynę ir maisto. Mes juk esame dykumoje“. Jėzus atsiliepė: „Jūs duokite jiems valgyti!“ Dvylika atsakė: „Mes nieko daugiau neturime, tik penkis kepalėlius duonos ir dvi žuvis. Nebent nueitume ir nupirktume maisto visai šiai miniai“.
O buvo ten apie penkis tūkstančius vyrų. Jėzus įsakė mokiniams: „Susodinkite juos būriais po penkiasdešimt“. Jie taip padarė ir visus susodino. Tuomet, paėmęs penkis kepalėlius ir dvi žuvis, jis pažvelgė į dangų, palaimino juos, laužė ir davė mokiniams, kad išnešiotų miniai. Visi pavalgė iki soties. Ir dar buvo surinkta dvylika pintinių likučių.
Atnašų malda
Suteik, Viešpatie, savo Bažnyčiai vienybės ir ramybės dovanų, kurias slaptingai vaizduoja paaukotosios atnašos.
Dėkojimo giesmė
Šv. Eucharistijos vaisiai.
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga tave, amžinasis Tėve, garbinti ir tau dėkoti per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Su savo apaštalais valgydamas Paskutinę vakarienę ir norėdamas amžiams palikti išganingą kryžiaus aukos atminimą, jis tau save paaukojo kaip tyriausiąjį Avinėlį, ir tu priėmei tą tobuliausią garbinimo atnašą. Šitos kilnios paslapties valgiu tu savo tikinčiuosius šventini, idant po viena saule gyvenančius žmones apšviestų vienas tikėjimas, jungtų viena meilė. Mes einame prie to nuostabaus Sakramento stalo, kad į dangaus gyventojus tavo malonė mus panašius padarytų. Todėl dangus ir žemė šlovina tave amžinai nauja giesme, o drauge su visa angelų bendruomene ir mes tavo garbei nepaliausime giedoję: Šventas...
Arba:
Kristaus auka ir sakramentas.
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga tave, amžinasis Tėve, garbinti ir tau dėkoti per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Jisai, tikrasis ir amžinasis Kunigas, įsteigdamas visiems laikams skirtąją Auką, save paaukojo tau kaip mūsų išganymo atnašą ir liepė mums tai daryti jo atminimui. Už mus atiduotas jo Kūnas čia mus peni ir stiprina, dėl mūsų pralietas jo Kraujas – girdo ir skaistina. Todėl mes su angelais ir arkangelais, ir su visa dangaus dvasių bendruomene niekuomet nepaliausime tave garbinę giesme: Šventas...
Komunijos priegiesmis Jn 6, 56
„Kas valgo mano Kūną ir geria mano Kraują, tas pasilieka manyje ir aš jame“, sako Kristus.
Komunijos malda
Duok mums, Viešpatie, danguje džiaugtis amžinu tavo dievystės artumu, kurį vaizduoja dabartinis tavo brangiausiojo Kūno ir Kraujo priėmimas. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius.
Procesija
Procesija keturis kartus sustoja prie papuoštų altorėlių. Pastačius ant jų monstranciją su Švč. Sakramentu ir jį pasmilkius, įprasta tvarka giedamos toliau pateikiamos visų keturių evangelijų ištraukos. Pagiedojus evangeliją ir vėl pasmilkius Švč. Sakramentą, procesija eina toliau, žmonėms giedant eucharistines giesmes.
I stotis Mt 5, 1–12a
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą.
Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie jo prisiartino mokiniai. Jėzus prabilęs mokė: „Palaiminti dvasingieji vargdieniai: jų yra dangaus karalystė. Palaiminti, kurie liūdi: jie bus paguosti. Palaiminti romieji: jie paveldės žemę. Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisybės: jie bus pasotinti. Palaiminti gailestingieji: jei susilauks gailestingumo. Palaiminti tyraširdžiai: jei regės Dievą. Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais. Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės: jų yra dangaus karalystė. Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje“.
II stotis Mk 8, 1–9
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Morkų.
Anomis dienomis, vėl susirinkus gausiai miniai ir žmonėms neturint ko valgyti, Jėzus, pasišaukęs mokinius, tarė: „Gaila man minios! Jau trys dienos žmonės pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti. Jei paleisiu juos namo alkanus, jie nusilps kelyje, nes kai kurie yra atėję iš toli“. Mokiniai jam atsakė: „O iš kur dykumoje gauti duonos jiems pavalgydinti?“ Jėzus paklausė: „Kiek duonos kepalėlių turite?“ Jie atsakė: „Septynis“. Tada jis liepė žmonėms susėsti ant žemės. Paėmęs septynis kepalėlius, sukalbėjo padėkos maldą, laužė ir davė mokiniams dalyti, ir tie padalijo miniai. Jie dar turėjo kelias žuveles. Jėzus palaimino jas ir taip pat liepė dalyti. Ir žmonės pavalgė iki soties, ir mokiniai dar surinko septynias pintines likučių. O buvo apie keturis tūkstančius žmonių. Ir jis juos atleido.
III stotis Lk 22, 14–20
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką.
Atėjus metui, Jėzus sėdo su apaštalais prie stalo. Ir tarė jiems: „Trokšte troškau valgyti su jumis šią Velykų vakarienę prieš kentėdamas. Sakau jums, nuo šiol aš daugiau jos nebevalgysiu, kolei ji išsipildys Dievo karalystėje“. Paėmęs taurę, jis sukalbėjo padėkos maldą ir tarė: „Imkite ir dalykitės. Sakau jums, nuo šiol aš nebegersiu vynuogių vaisiaus, kolei ateis Dievo karalystė“. Ir, paėmęs duonos, jis sukalbėjo padėkos maldą, laužė ją ir davė apaštalams, tardamas: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Tai darykite mano atminimui“. Lygiai taip po vakarienės jis paėmė taurę, sakydamas: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas“.
IV stotis Jn 15, 4–14
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Joną.
Paskutinės vakarienės metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikdami manyje. Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti. Kas nepasiliks manyje, bus išmestas laukan ir sudžius kaip šakelė. Paskui surinks šakeles, įmes į ugnį, ir jos sudegs. Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, – jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums suteikta. Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai. „Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus mylėjau. Pasilikite mano meilėje! Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku jo meilėje. Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų. Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus kad myliu. Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti. Jūs būsite mano draugai, jei darysite, ką jums įsakau.“
Priegiesmis ir malda
O šventasis pokyli, kuriame Kristų priimame, skaudžią jo kančią minime, siela malonę laimi ir gauname amžinos garbės laidą, aleliuja!Viešpats teikia ramybę mūsų šaliai, aleliuja.
Rinktiniais kviečiais mus maitina, aleliuja.
Melskimės.
Dieve, tu dosniai palaiminai savo ištikimo tarno Obededomo namus, kai juose buvo saugoma Senojo Įstatymo sandoros skrynia. Suteik ir mums tą malonę, kad tavo Sūnus Jėzus Kristus, mūsų Atpirkėjas ir Naujosios Sandoros kūrėjas, šiandien, savo Švenčiausiojo Kūno šventėje, pas mus besilankydamas, apdovanotų mus laikinąja ir amžinąja palaima. Jis su tavimi gyvena ir viešpatauja per amžius.Amen.
Giedant priegiesmį, kunigas įprastu būdu pasmilko Švč. Sakramentą, o po maldos juo palaimina suklaupusius žmones.
Grįžtant prie didžiojo altoriaus, giedamas padėkos himnas „Tave, Dieve, garbinam“, po kurio pridedami įprasti kreipiniai ir malda, laiminama Švč. Sakramentu, ir jis uždaromas.
III sekmadienį po Sekminių grįžtame prie eilinio laiko sekmadienių sekos, kurią nutraukė gavėnia.
2010 m. – 11 eilinis sekmadienis.
2013, 2016 m. – 10 eilinis sekmadienis.
2019 ir 2022 m. – 13 eilinis sekmadienis.