Liturginiai tekstai C Eilinis 12
Įžangos priegiesmis Ps 27, 8–9
Dievas – savo tautos tikroji stiprybė, savo Pateptajam – išganinga tvirtovė. Viešpatie, padėk savo tautai, paveldą savo palaimink, ganyki ir amžiais globoki.
Pradžios malda
Leisk mums, Viešpatie, visuomet tavęs išganingai bijoti ir tave kuo nuoširdžiausiai mylėti, nes tu niekuomet nenustoji vadovavęs tiems, kurie tikrai tave myli.
Pirmasis skaitinys Zch 12, 10–11
Žvelgs jie į tą, kurį perdūrė
Iš pranašo Zacharijo knygos.
Viešpats taip sako: „Ant Dovydo namų ir Jeruzalės gyventojų išliesiu užuojautos ir graudulio dvasią. Ir žvelgs jie į tą, kurį perdūrė. Jį apraudos, kaip apraudamas vienturtis sūnus, ir graudžiai apverks, kaip apverkiamas miręs pirmagimis. Tą dieną Jeruzalėje bus taip garsiai raudama, kaip buvo apraudamas Hadad Rimonas Megido slėnyje“.
Atliepiamoji psalmė Ps 62, 2–6. 8–9
Ilgis tavęs mano siela, Viešpatie, mano Dieve!
O Dieve, – tik tu mano Dievas,
nuoširdžiai tavęs ieškau.Ilgis tavęs mano siela,
trokšta tavęs ir mano kūnas,
kaip ištroškus dykynė, be vandenio žemė. –
Šventykloj apie tave aš svajoju:
malonu man matyti tavo galią, tavo didybę.Už gyvastį tavo malonė brangesnė, –
šlovins tave mano lūpos. –
Girsiu tave, kol gyvensiu,
savo rankas į tave tiesiu.Pertekusi džiugesio bus mano siela,
mano lūpos žavėsis, teikdamos šlovę. –
Tu mano rėmėjas,
aš krykštauju sparnų tavo pavėsy.Glaudžias prie tavęs mano siela,
Tavo dešinė mane laiko. –
Antrasis skaitinys Gal 3, 26–29
Kurie esate pakrikštyti, apsivilkote Kristumi
Iš šventojo apaštalo Pauliaus laiško Galatams.
Broliai! Jūs visi esate Dievo vaikai, tikėdami Jėzų Kristų. Ir visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi. Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi jūs esate viena Kristuje Jėzuje! O jeigu jūs priklausote Kristui, tai esate taipogi Abraomo palikuonys ir pažado paveldėtojai.
Posmelis prieš evangeliją Jn 10, 27
Aleliuja. – Manosios avys klauso mano balso, – sako Viešpats; – aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. – Aleliuja.
Evangelija Lk 9, 18–24
Tu Dievo Mesijas... Žmogaus Sūnui reikės daug kentėti
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką.
Kartą, kai Jėzus nuošaliai vienas meldėsi, su juo buvo ir mokiniai. Jis paklausė juos: „Kuo mane laiko žmonės?“ Jie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, treti sako, prisikėlęs vienas iš senųjų pranašų“. Tada jis paklausė: „O jūs kuo mane laikote?“ Petras atsakė: „Dievo Mesiju“. Jėzus sudraudė juos, įsakydamas niekam to nesakyti. Jis dar pridūrė: „Žmogaus Sūnui reikės daug kentėti. Jis bus seniūnų, aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų atmestas, nužudytas ir trečią dieną prisikels“. Jėzus pasakė visiems: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teneša kasdien savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, praras ją, o kas pražudys dėl manęs savo gyvybę, tas ją išgelbės“.