Spausdinti

Įvadas BC Eilinis 18

 

Liturginiai tekstai B

Liturginiai tekstai C

 

Liturgijos centras yra išganymo slėpinio, išreikšto sakramentais, šventimas. Tačiau išganymo slėpinys tėra pirminio Dievo darbo – pasaulio sukūrimo – atnaujinimas. Tai dera šiandien paminėti pradžios maldoje, kurioje išsakome Dievui, jog „didžiuojamės, būdami jo tvariniai ir valdiniai“ (PM).
Žmogus buvo sukurtas baigiantis lėtam gyvybės vystymuisi – daugialypiam Kūrėjo veikimo pasireiškimui: „Dieve, tu vienas – meilė, gyvybės šaltinis; tu visa sukūrei, visiems teiki dosnią palaimą“. Iš tiesų Dievas visa sukūrė taip, kad „visuose jo darbuose išmintis spindi ir meilė“ (IV EM). Po to jis „sukūrė žmogų pagal savo paveikslą“, kad jo balsu visa kūrinija šlovintų savo Viešpatį (5 SDG).
Žmogus nesugebėjo atsiliepti į savo pašaukimą, jis palūžo bei pasidavė pikto jėgoms, ir reikėjo, kad Dievas atnaujintų savo darbą (PM) per Jėzų Kristų, kurį jis padarė naujosios kūrinijos pirmgimiu. Per Kristų mums buvo sugrąžintas mūsų garbingumas ir per Eucharistijos auką sudarydami su juo vieną kūną atrandame savo pirminį pašaukimą, o Viešpats mus paverčia „amžina auka jo garbei“ (AM).