Meditacija C 08 15 v.
Švč. M. Marijos ėmimas į dangų
Žolinė
Išvakarių Mišios
Išaukštinta labiau už angelus
Šiandien dangaus rūmuose skamba angeliškųjų kunigaikštysčių ir galybių dėkojimai bei šlovinimai, nes į dangų imama Dievo Motina. Veikiau raudoti nei džiūgauti dera mums, šiame ašarų klonyje netenkantiems jos artumo, kuris mums buvo bendra džiaugsmo priežastis. Tačiau mūsų [žemiškoji] klajonė iš jos tarpininkavimo tegu semiasi vilties ir tesitiki laiku sulaukti paguodos.Juk ji imama į dangų, idant trauktų mus paskui save savo kvepalų kvapu (plg. Gg 1, 3); ji eina parūpinti mums vietos; ištikimoji užtarėja eina pirmoji, galėdama pasirūpinti mūsų išganymo byla, eina pas Sūnų; jos, Dievo Motinos, meilė teiks žmonėms dovanas; jos, dangiškųjų galybių karalienės, turinčios valdžią danguje ir žemėje, meilė teiks [dangaus] karalystės dovanas. Sandoros skrynia ilgai užtruko Ašdode (plg. 1 Sam 5); tačiau šiandien, Dovydui ją pargabenant, ji sutinkama Jeruzalėje džiaugsmingomis iškilmėmis, nes Marija, paimta iš vargo ir raudų slėnio, įžengia į dangiškąjį miestą. Tikrai palaiminta ji tarp moterų, ir priimdama Kristų žemėje, ir Kristaus paimama į dangų. Tikrai palaiminta toji, kuri ramiai gali tarti: „Palaiminta mane vadins visos kartos“ (Lk 1, 48).
Kai palaimintoji mergelė buvo imama į dangų, stebėjosi šviesos angelai ir kalbėjo: „Kas yra toji, kuri ateina lyg tekanti aušra, graži lyg mėnulis, rinktinė lyg saulė“ (Gg 6, 10). O, koks gražus tavo žengimas į dangų, gražiausioji iš moterų! „Kaipgi gražūs tavo žingsniai kurpėse, kunigaikščio dukra!“ (Gg 7, 2). Tąja meile, kuria Dievas panoro nusižeminti šiek tiek labiau už angelus, jis panoro ir savo motiną išaukštinti labiau už angelus.
Jau ramiai gali žengti į dangų toji, kuri žemėje gyveno angelišką gyvenimą; [žengti] palikdama žmonėms ramybę, stiprindama juose tikėjimą ir neišdildomą artimo meilę. Šiandien tesidžiaugia pirmieji tėvai Adomas ir Ieva, arba tiksliau tie, kurie mus pražudė, nes Marijai įžengiant į dangų įėjimas atveriamas ir jos palikuonims. Ieva mus atvedė į vargą, o šioji mus iškelia į garbę. Ievos puikybė atėmė iš mūsų rojų, o Marijos nusižeminimas mus sugrąžino į dangų.
Petras Blesietis † 1204
Biografija