Spausdinti

Meditacija C Eilinis 26


Liturginiai tekstai

 

Pragaro kančios

 

Angelo nuvesta šiandien buvau pragaro gelmėse. Tai didžiulės bausmės vieta, koks baisingai didelis yra jo plotas. Kančių rūšys, kokias regėjau: pirmoji kančia, kurią sudaro pragaras, yra Dievo praradimas; antroji – nuolatiniai sąžinės priekaištai; trečioji – šis likimas jau niekada nepasikeis; ketvirtoji kančia – ugnis, kuri persmelks sielą, bet jos nesunaikins, tai baisi kančia, tai grynai dvasinė ugnis, uždegta Dievo pykčio; penktoji kančia – nuolatinė tamsa, baisi dusinanti smarvė, ir nors yra tamsu, šėtonai bei pasmerktosios sielos mato vieni kitus ir mato visą savo bei kitų blogį; šeštoji kančia – nuolatinė šėtonų draugija; septintoji kančia – baisi neviltis, Dievo nekentimas, piktžodžiavimai, keiksmai, šventvagystės. Tai kančios, kurias visi pasmerktieji kenčia kartu, bet tai nėra kančių pabaiga. Yra sieloms atskirų kankinimų, kurie yra pojūčių kankinimai: kuo kiekviena siela nusidėdavo, tuo dabar neapsakomai baisiai kankinama. Tai baisūs požemiai, bausmės prarajos, kur kiekviena kančia skiriasi nuo kitos; numirčiau matydama tokias baisias kančias, jei manęs nepalaikytų Dievo visagalybė. Težino nusidėjėlis: kokiu pojūčiu nusideda, tokiu bus kankinamas visą amžinybę. Rašau tai Dievui liepus, kad nė viena siela neatsikalbinėtų, jog nėra pragaro, arba tuo, kad ten niekas nebuvo ir nežino, kaip ten yra.
Aš, sesuo Faustina, Dievo liepimu buvau pragaro gelmėse tam, idant kalbėčiau sieloms ir liudyčiau, kad pragaras yra. Apie tai dabar kalbėti negaliu, turiu Dievo nurodymą, kad tai palikčiau užrašyta. Šėtonai buvo pilni neapykantos man, bet dėl Dievo įsakymo privalėjo man paklusti. Tai, ką užrašiau, yra menkas šešėlis dalykų, kuriuos mačiau. Viena pastebėjau: ten yra daugiausiai sielų, kurios netikėjo, kad pragaras yra. Kai atsipeikėjau, negalėjau atsigauti iš siaubo, kaip baisiai ten sielos kenčia, todėl dar karščiau meldžiuosi už nusidėjėlių atsivertimą, nuolat maldauju jiems Dievo gailestingumo. O mano Jėzau, geriau iki pasaulio pabaigos būti kankinamai baisiausių kančių, negu bent menkiausia nuodėme Tave įžeisti.

Šv. Faustina Kovalska, † 1938

Biografija