Spausdinti

Įvadas BC Eilinis 27

 

Liturginiai tekstai B

Liturginiai tekstai C

Praeitą sekmadienį Bažnyčia skelbė Dievo didžiadvasiškumą; šiandien ji šlovina jo dosnumą. Dievas viskuo yra didingas, ir tai suvokdamas krikščionis džiaugiasi.
Dievas yra „visa ko Viešpats“ (ĮP), bet Dievo didybė pasireiškia ne tik galia, ją parodo ir meilė; – Jo didybė yra visagalybė tarnaujanti meilei. Meilei būdinga duoti ir atsiduoti, tad galime Dievui sakyti: „Būdamas be galo geras, tu prašantiems duodi daugiau, negu jie nusipelno ir meldžia!“ (PM). Šventasis Paulius labai panašiais žodžiais garbino „tą, kuris savo jėga, veikiančia mumyse, gali padaryti nepalyginti daugiau, negu mes prašome ar išmanome“ (Ef 3, 20). Tad būdami visiškai saugūs meldžiame Viešpatį „atleisti visa, kas sąžinę slegia“ ir atsiduodame į jo rankas, idant jis duotų mums „ko nė melsti nedrįstame“ (PM). Šią maldą yra įkvėpę ir šventojo Pauliaus žodžiai: „Mes juk nežinome“, – sako jis, „ko turėtume deramai melsti, todėl pati Dvasia užtaria mus“ (Rom 8, 26). Būtent Dvasia daro mūsų liturginio susirinkimo maldą tinkamą, glaustą, nuoširdžią ir veiksmingą.