Spausdinti

Įvadas BC Eilinis 28

 

Liturginiai tekstai B

Liturginiai tekstai C

Šiandien nuo šv. Mišių įžangos priegiesmio iki pabaigos maldos mes vėl patiriame žmogaus perėjimą iš nuodėmės „į dangaus garbę“ (AM). „Jei vis nedorybes minėsi, Viešpatie, kas galės išsiteisint?“, – sakoma įžangos priegiesmyje (ĮP), o po šv. Komunijos prašome Dievą padaryti mus „dieviškosios prigimties dalininkais“ (KM).
Šio perėjimo iš vieno pasaulio į kitą kelias yra Kristus, mūsų Viešpats. Mes, krikštu įskiepyti į Kristų, jau turime „amžinojo gyvenimo laidą, nes Jėzaus iš numirusių prisikėlimas ir Šventosios Dvasios atėjimas leidžia mums tikėtis amžinųjų Velykų“ (6 SDG).
Tačiau mes nepajėgtume būti ištikimi tokiam pašaukimui vien savo jėgomis. Mūsų ištikimybė priklauso nuo nuolatinio Dievo malonės veikimo mūsų gyvenimuose. Todėl nuolankiai prašome, kad ši malonė „visur mus vestų ir lydėtų, ir skatintų be paliovos gera daryti“ (PM). Kiekvieną sekmadienį „Išganytojo paliktoje Aukoje“ (AM) mes atsigaiviname prie Viešpaties stalo, nes tiems, „kurie Viešpaties ieško, nieko netrūksta“ (KP 1), ir drauge su visa Bažnyčia skelbiame mūsų tikėjimą Viešpaties atėjimu, nes žinome, jog, „kai pasirodys Viešpats, būsime panašūs į jį, nes matysime jį tokį, koks jis yra“ (KP 2).