Spausdinti

Meditacija A Gavėnios 2


Liturginiai tekstai

 

„Viešpatie, gera mums čia būti!“

 

Kaip be saulės šviesos akis negali regėti juntamų dalykų, taip be dvasios šviesos žmogaus mąstymas negalėtų patirti dvasinio regėjimo. Mat saulės šviesa apšviečia prigimtines jusles, idant jos galėtų justi kūnus, o dvasios šviesa apšviečia mąstymą, kad regėdamas pajėgtų suvokti tai, kas viršija pojūčius.
Sielų išgelbėjimas yra tikrasis tikėjimo tikslas. O tikėjimo tikslas yra teisingas to, kuo tikima, apreiškimas. Teisingas to, kuo tikima, apreiškimas yra nenusakomas nuolatinis to, kuo įtikėjome, pasikartojimas, atitinkantis kiekvieno tikėjimą. To, kuo įtikėjome, nuolatinis pasikartojimas reiškia grįžimą prie pradžios, atitinkančios įtikėjusiųjų tikslą. Grįžimas prie pradžios, atitinkančios įtikėjusiųjų tikslą, yra troškimo išsipildymas. Troškimo išsipildymas yra nuolat apie trokštamą dalyką judanti trokštančiųjų rimtis.
Trokštančiųjų nuolat apie trokštamą dalyką judanti rimtis yra nuolatinis ir nenutrūkstamas mėgavimasis trokštamu dalyku. Nuolat ir nenutrūkstamai mėgautis trokštamu dalyku reiškia būti prigimtį pranokstančių dieviškų dalykų dalininku. Dalyvavimas prigimtį pranokstančiuose dieviškuose dalykuose yra dalininkų supanašėjimas su tuo, kieno jie yra dalininkai. Dalininkų supanašėjimas su tuo, kieno jie yra dalininkai, yra per panašumą į tą, kuriame jie turi dalį, pasiekiamas tikrasis tapatumas anam dalykui. Dalininkų tapatumas, tikrai pasiekiamas per supanašėjimą su dalyvavimo objektu, yra sudievėti vertųjų sudievėjimas. O sudievėjimas apibrėžtinas kaip visų laikų, amžių ir to, kas yra laike ir amžiuje, aprėptis ir pabaiga. Laikų, amžių ir viso, kas juose yra, aprėptis ir pabaiga yra nenutrūkstama tyrosios bei tikrosios pradžios ir tyrosios bei tikrosios pabaigos vienovė išgelbėtuosiuose.
Nenutrūkstama tyrosios pradžios ir pabaigos vienovė išgelbėtuosiuose yra pradžia ir pabaiga apibrėžtos esybės dalykų prigimtinių ribų peržengimas. Pradžia ir pabaiga apibrėžtų prigimtinių dalykų peržengimas yra tiesioginis, begalinis ir begalybę aprėpiantis, visagalis ir neprilygstamai stiprus Dievo veikimas tuose, kurie nusipelno pranašesnio mąstomo prigimtinių dalykų peržengimo. Tiesioginis, begalinis ir begalybę aprėpiantis, visagalis ir neprilygstamai stiprus Dievo veikimas yra Dievo veikimą patiriančiųjų nenusakomas (ir net daugiau nei nenusakomas) neišreiškiamos ir mąstymą pranokstančios vienybės malonumas ir džiugesys, nepasiekiami jokiai prigimties esybių minčiai, jokiam žodžiui, mąstymui ar kalbėjimui.

Šv. Maksimas Išpažinėjas, † 662

Biografija