Meditacija A Devintinės
Gyvoji duona
„Ir Žodis tapo kūnu.“ Šie žodžiai tapo tiesa Betliejaus tvartelyje. Tačiau jie išsipildė dar ir kita forma: „Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą“ (Jn 6, 54). Išganytojas žino, kad esame ir liksime tik žmonės, kasdien kovojantys su savo silpnybėmis, todėl jis dievišku būdu iš tikrųjų ateina padėti mūsų žmogiškumui. Kaip žemiškajam kūnui reikia kasdienės duonos, ir mūsų dieviškajam gyvenimui reikalingas nuolatinis maistas. „Štai gyvoji duona, nužengusi iš dangaus“ (plg. Jn 6, 51). Tas, kuriam ta duona tampa kasdieniu maistu, kasdien patiria Kalėdų slėpinio išsipildymą, Žodžio įsikūnijimą.
Tai iš tiesų yra tikriausias kelias, – kad galėtume nuolat išlaikyti vienybę su Dievu, su kiekviena diena vis tvirčiau ir giliau įaugti į mistinį Kristaus kūną. Žinau, kad daugeliui tai atrodys pernelyg radikalus reikalavimas. Praktiškai daugeliui pradedančiųjų tai reiškia viso gyvenimo pertvarkymą, tiek išorinio, tiek vidinio. Bet taip ir turi būti! Sukurti gyvenime erdvės eucharistiniam Išganytojui, kad Jis mūsų gyvenimą perkeistų į savąjį: argi tai per didelis reikalavimas? Juk surandame laiko daugybei tuščių dalykų: skaitinėti menkavertes knygas, žurnalus ir laikraščius, sėdėti kavinėse, kone valandas praplepėti gatvėje – visa tai „prasiblaškymui“, kuriam iššvaistoma daug laiko ir jėgų. Argi iš tiesų negalime paskirti vienos ryto valandėlės, kurią, užuot blaškęsi, susikauptume, užuot švaistę jėgas, sukauptume jų tinkamai nugyventi dieną?
Tačiau, aišku, vienos valandos neužtenka. Reikia taip gyventi, kad vis galėtum sugrįžti prie maldos. Nebegalima ištižti, kad ir retkarčiais. Negalima išvengti vertinimo tų, su kuriais kasdien susiduri. Net jei ir nė žodis nepratariamas, gali nujausti kitų požiūrį į tave. Tuomet bandai prisitaikyti prie savo aplinkos, o jei tai nepavyksta, buvimas kartu virsta kančia. Taip yra ir kasdien bendraujant su Išganytoju. Vis labiau įstengi pajusti, kas Jam patinka, kas nepatinka. Jeigu iki šiol buvai daugmaž patenkintas savimi, dabar tai pasikeis. Surasi daug to, kas yra bloga, ir sieksi, kiek tik jėgos leis, tai pakeisti. Atrasi ir tokių dalykų, kurie nebus nei gražūs, nei geri, tačiau juos bus labai sunku pakeisti. Taip pamažu tapsi labai mažas ir nusižeminęs, kantriai ir atlaidžiai žiūrintis į krislą kito akyje, nes turėsi rūpestį pašalinti rąstą iš savosios.
Šv. Kryžiaus Teresė Benedikta (Edita Štein), † 1942
Biografija