Spausdinti

Liturginiai tekstai 08 06


Kristaus atsimainymas

 

Įvadas AB; Įvadas C

Visuotinė malda

Meditacija A; Meditacija B; Meditacija C

 

Įžangos priegiesmis     Plg. Mt 17, 5

Spindinčiame debesyje pasirodė Šventoji Dvasia, ir pasigirdo Dievo Tėvo balsas: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo labai gėriuosi; jo klausykite!“

Pradžios malda

Dieve, tavo vienatiniam Sūnui garbingai atsimainant, tu sentėvių apsireiškimu patvirtinai tikėjimo paslaptis ir parodei, kokia garbė laukia mūsų, tavo vaikų. Padėk mums visada klausyti tavo mylimojo Sūnaus balso ir tapti jo garbės dalininkais. Jis, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.

Pirmasis skaitinys     Dan 7, 9–10. 13–14

Jo drabužiai balti kaip sniegas
Iš pranašo Danieliaus knygos.
Regėjau, kaip buvo pastatyti sostai ir atsisėdo senyvas vyriškis. Jo drabužiai buvo balti kaip sniegas, jo galvos plaukai – kaip gryna vilna. Ugningos liepsnos buvo jo sostas, jo ratai – liepsninga ugnis. Iš jo veržėsi karščio srautas. Tūkstančių tūkstančiai jam tarnavo, ir dešimt tūkstančių dešimčių tūkstančių stovėjo prieš jį. Susėdo teismas, ir buvo atskleistos knygos. Per naktinį regėjimą mačiau, kaip su dangaus debesimis atslinko tarytum žmogaus sūnus. Jis pasiekė senyvąjį vyrą ir buvo nuvestas į jo akivaizdą. Jam buvo suteikta valdžia, garbė ir karalystė. Visos tautos, gentys ir kalbos turės jam tarnauti. Jo viešpatavimas – amžinas, nesibaigiantis viešpatavimas. Jo karalystė niekad nežlugs!

Atliepiamoji psalmė     Ps 96, 1–2. 5–6. 9

Viešpats – Valdovas, jis didis viršum visos žemės.

Viešpats – pasaulio Valdovas:

tedžiūgauja žemė, tekrykštauja salos.
Jį juosia debesys tamsūs,
teise, teisybe grįstas jo sostas. –

Sutirpsta kaip vaškas kalnai išsigandę

prieš Viešpatį – viso pasaulio Valdovą.
Byloja dangus apie jo teisingumą,
jo garbingumą regi pasaulis. –

Didis tu, Viešpatie, viršum visos žemės,

visų dievų tu aukščiausias. –

Antrasis skaitinys     2 Pt 1, 16–19

Tą balsą mes girdėjome aidint iš dangaus
Iš šventojo apaštalo Petro antrojo laiško.
Mylimieji! Mes skelbėme jums mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus galybę ir atėjimą, ne mėgdžiodami gudriai išgalvotas pasakas, bet būdami savo akimis matę jo didybę liudytojai. Jis gavo iš Dievo Tėvo garbę ir šlovę, kai iš šlovingosios didybės nuskambėjo jam balsas: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“. Tą balsą mes girdėjome aidint iš dangaus, kai buvome su juo ant šventojo kalno. Mes turime tvirčiausią pranašų žodį. Jūs gerai darote, laikydamiesi jo, tarsi žiburio, šviečiančio tamsioje vietoje, kol išauš diena ir jūsų širdyse užtekės aušrinė.

Posmelis prieš evangeliją     Mt 17, 5c

Aleliuja. Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo labai gėriuosi; jo klausykite! Aleliuja.

Evangelija     Mt 17, 1–9 (A metai)

Jo veidas sužibo kaip saulė
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą.
Jėzus pasiėmė su savimi Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai į aukštą kalną. Ten jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa. Ir štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, kurie kalbėjosi su juo. Tuomet Petras kreipėsi į Jėzų: „Viešpatie, gera mums čia būti! Jei nori, aš padarysiu čia tris palapines: vieną tau, kitą Mozei, trečią Elijui“. Dar jam tebekalbant, štai šviesus debesis apsiautė juos, ir štai balsas iš debesies prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo labai gėriuosi; jo klausykite!“ Tai išgirdę, mokiniai parpuolė kniūpsti, labai išsigandę. Bet Jėzus priėjo, palietė juos ir tarė: „Kelkitės, nebijokite!“ Pakėlę akis, jie nieko daugiau nebematė, tik vieną Jėzų. Besileidžiant nuo kalno, Jėzus jiems įsakė: „Niekam nepasakokite apie regėjimą, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių“.

Evangelija     Mk 9, 2–10 (B metai)

Šitas mano mylimasis Sūnus
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Morkų.
Jėzus pasiėmė Petrą, Jokūbą ir Joną ir užsivedė juos vienus atskirai į aukštą kalną. Ten jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo drabužiai ėmė taip baltai spindėti, kaip jų išbalinti negalėtų joks skalbėjas žemėje. Jiems pasirodė Elijas ir Mozė, kuriedu kalbėjosi su Jėzumi. Petras ir sako Jėzui: „Rabi, gera mums čia būti. Pastatykime tris palapines: vieną tau, kitą Mozei, trečią Elijui“. Jis nesižinojo, ką sakąs, nes jie buvo persigandę. Užėjo debesis ir uždengė juos, o iš debesies nuskambėjo balsas: „Šitas mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!“ Ir tuojau, vėl apsižvalgę, jie nieko prie savęs nebematė, tik vieną Jėzų. Besileidžiant nuo kalno, Jėzus liepė niekam nepasakoti, ką jie buvo matę, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių. Jie gerai įsidėmėjo šį pasakymą ir svarstė, ką reiškia „prisikelti iš numirusių“.

Evangelija     Lk 9, 28b–36 (C metai)

Mozė ir Elijas kalbėjo apie jo gyvenimo pabaigą
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką.
Jėzus pasiėmė Petrą, Joną ir Jokūbą ir užkopė į kalną melstis. Besimeldžiant jo veido išvaizda visiškai pasikeitė, o drabužiai pasidarė skaisčiai balti. Ir štai pasirodė du vyrai, kurie kalbėjosi su juo. Tai buvo Mozė ir Elijas. Jie atrodė spindulingi ir kalbėjo apie Jėzaus gyvenimo pabaigą, būsiančią Jeruzalėje. Petras ir jo draugai buvo apimti miego. Išbudę jie pamatė jo spindėjimą ir stovinčius šalia jo du vyrus. Šiems tolstant, Petras kreipėsi į Jėzų: „Mokytojau, kaip gera mums čia! Padarykime tris palapines: vieną tau, kitą Mozei ir trečią Elijui“. Jis nesižinojo, ką kalbąs. Jam tai besakant, užėjo debesis ir uždengė juos. Jiems panyrant į debesį, mokiniai nusigando. O iš debesies aidėjo balsas: „Šitas mano išrinktasis Sūnus, jo klausykite!“ Balsui nuskambėjus, Jėzus liko vienas. O jie tylėjo ir tomis dienomis niekam nesakė apie savo regėjimą.

Atnašų malda

Viešpatie, savo vienatinio Sūnaus garbingu atsimainymu pašventink atnašaujamas dovanas ir jo šviesos spindesiu sunaikink mūsų nuodėmes.

Dėkojimo giesmė

Atsimainymo paslaptis
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga visur ir visada tau dėkoti, šventasis Viešpatie, visagali Tėve, amžinasis Dieve, per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Jis išrinktiesiems liudytojams apreiškė savo garbę, nepaprastu spindesiu apgaubdamas savo mirtingąjį kūną, idant mokinių tikėjimas nesusvyruotų, išvydus paniekintą ant kryžiaus. Parodė, jog tokia garbė skirta visai Dievo tautai, kokia jis – Bažnyčios galva – tuomet sužibo. Todėl drauge su dangaus galybėmis mes čia, žemėje, garbiname tavo didybę nepaliaujama giesme: Šventas...

Komunijos priegiesmis     Plg. 1 Jn 3, 2

Kai pasirodys garbingasis Kristus, būsime panašūs į jį, nes matysime jį tokį, koks yra.

Komunijos malda

Viešpatie, dangaus valgis, kuriuo maitinamės, tepadaro mus panašius į tavąjį Sūnų, kurio spindesį parodei, kai jis garbingai atsimainė. Jis gyvena ir viešpatauja per amžius.