Meditacija A 25 eilinis
Penki pašaukimai
Toliau patyrinėkime, kaip neatsitiktinai šeimininkas paskirsto darbą vynuogyne penkiems darbininkų būriams. Pirmam būriui skyrė darbą, kuomet „anksti rytą išėjo samdytis darbininkų savo vynuogynui“ (Mt 20, 1), antram – kai „išėjęs apie trečią valandą pamatė kitus, stovinčius aikštėje be darbo“, trečiam ir ketvirtam – kai „vėl išėjęs apie šeštą ir devintą valandą, jis taip pat pasielgė“, o penktam – apie vienuoliktą valandą, kuomet „išėjęs rado dar kitus bestovinčius ir sako jiems: ‚Ko čia stovite visą dieną be darbo?’“.Žiūrėk, ar negali sakyti, kad pirmasis būrys nurodo Adomą ir pasaulio sukūrimo laikus? Mat išėjęs anksti rytą Šeimininkas tarytum pasamdė Adomą ir Ievą, idant jie dirbtų dievobaimingumo vynuogyną. Antrasis būrys žymi Nojų ir su juo sudarytą sandorą, trečiasis – Abraomą, o kartu ir kitus protėvius iki Mozės, ketvirtasis – Mozę, visa, kas įvyko Egipte, ir dykumoje duotą įstatymą, o paskutinis būrys – Jėzaus Kristaus atėjimą apie vienuoliktą valandą. Be to, anot šio palyginimo vienas žmogus, šeimininkas, penkis kartus ėjo dėl šio pasaulio reikalų, kad pasiųstų į vynuogyną „neturinčius ko gėdytis, teisingai aiškinančius tiesos žodį darbininkus“ (2 Tim 2, 15) dirbti jo darbų. Mat vienas Kristus, ne sykį nusileidęs pas žmones, kaskart pasirūpindavo pašaukti darbininkų.
O sugebantis tegu ištiria, ar penki darbininkų būriai negalėtų atitikti jutiminio pasaulio, taip pat ir tų, kurie darbą pradeda nuo juslių. Toks tesilavina, nors ir ne kiekvienas norės tai, kas bus pasakyta, pripažinti esant tiesos teiginiais. Mat galima būtų sakyti, kad pirmasis pašaukimas atitinka lytėjimą, kadangi moteris žalčiui persakė, ką liepęs Dievas: „Nevalgykite nuo jo ir jo nelieskite“ (Pr 3, 3). Antrasis pašaukimas atitiktų uoslę, nes pasakyta apie Nojų: „Viešpats užuodė malonų kvapą“ (Pr 8, 21). Skonį reikėtų sieti su Abraomu, nes vaišindamas angelus jis patiekia jiems pelenuose keptos kvietinės duonos ir švelnų veršiuką (plg. Pr 18, 6–7), klausą – su Moze, nes tuomet iš dangaus pasigirdo Dievo balsas, o regėjimą, garbingiausią iš visų juslių, – su Kristaus atėjimu pas žmones, nes tuomet jie regėjo Kristų „palaimintomis akimis“ (plg. Mt 13, 16). Taigi ir šitaip, – arba proto arba, jei kam labiau patiktų, tikėjimo tiesų ugdybos dėlei, – galime suprasti penkis pašaukimus.
Origenas, † apie 254