Meditacija B Sekminės
Kristaus atsiųstoji Dvasia
Šventosios Dvasios veikimas gali likti nepastebėtas todėl, kad Dievas nesupažindina mūsų su savo planais, ir todėl, kad žmogaus nuodėmė uždengia ir aptemdo dieviškąsias dovanas; bet tikėjimas mums primena, jog Viešpats veikia nuolatos. Tai Jis mus sukūrė ir palaiko mūsų gyvybę. Tai Jis savo malone veda visą kūriniją į Dievo vaikų garbės laisvę (plg. Rom 8, 21).Štai kodėl krikščioniškoji tradicija laikyseną Šventosios Dvasios atžvilgiu apibendrino vienu žodžiu: klusnumas. Tai yra reikia būti jautriems tam, ką Dievo Dvasia daro aplink mus ir mumyse, charizmoms, kurias Ji dalija, judėjimams ir institucijoms, kurias Ji pažadina, ketinimams ir apsisprendimams, kuriuos Ji paskatina gimti mūsų širdyse. Šventoji Dvasia pasaulyje atlieka Dievo darbus. Ji yra, kaip sakoma liturginiame himne, dovanų dalytoja, dvasios atgaiva, sielų svečias, poilsis darbuose, paguoda liūdesy. Be jos dovanų viskas žmoguje skurdu, viskas atvira žaizda, nes Ji nuvalo tai, kas sutepta, užgydo žaizdas, uždega atšalusią dvasią, ištaiso klaidas ir veda žmones į išganymo bei amžino džiaugsmo uostą *1.
Tačiau mūsų tikėjimas į Šventąją Dvasią turi būti vientisas ir visaapimantis, tai ne miglotas tikėjimas Jos buvimu pasaulyje, bet dėkingas priėmimas tikrovės ir ženklų, su kuriais Ji panoro ypatingu būdu susieti savo jėgą. „Kai ateis Tiesos Dvasia, – skelbia Jėzus, Ji pašlovins mane, nes ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs“ (Jn 16, 14). Šventoji Dvasia yra Kristaus atsiųstoji Dvasia tam, idant įgyvendintų mumyse pašventinimą, kurį Jis mums pelnė žemėje.
*1 Plg. Sekminių Mišių sekvenciją „Dvasia, Viešpatie, ateik“.
Šv. Chosemarija Eskriva, † 1975