Gyvoji Duona

Liturginiai tekstai B Devintinės

Švč. Kristaus Kūnas ir Kraujas

Devintinės

Įvadas

Visuotinė malda

Meditacija

Įžangos priegiesmis      Ps 80, 17

Savo tautą Dievas rinktiniais kviečiais valgydina, uolų medumi ją maitina.

Pradžios malda

Dieve, Švenčiausiuoju Sakramentu palikęs mums savo kančios atminimą, išmokyk mus taip garbinti šventąsias tavo Kūno ir Kraujo paslaptis, kad galėtume nuolat naudotis atpirkimo vaisiais. Tu, būdamas Dievas, su Tėvu ir Šventąja Dvasia gyveni ir viešpatauji per amžius.

Pirmasis skaitinys     Iš 24, 3–8

Tai kraujas sandoros, kurią su jumis sudarė Viešpats
Iš Išėjimo knygos.
Atėjęs Mozė persakė tautai visus Viešpaties žodžius ir potvarkius. Tauta vieningai pareiškė: „Mes vykdysim visa, ką Viešpats įsakė!“ Tada visus Viešpaties žodžius Mozė užrašė. Pakilęs dar ankstų rytą, jis kalno papėdėje pastatė altorių ir dvylika akmeninių šulų sulig dvylika Izraelio giminių. Po to jis pasiuntė jaunuosius Izraelio vyrus, ir tie aukojo deginamąsias atnašas ir pjovė kruvinąsias aukas – jautukus kaip išganymo auką Viešpačiui. Paėmęs pusę kraujo, Mozė supylė į dubenį. Kita puse kraujo apšlakstė altorių. Po to jis paėmė sandoros raštą ir balsiai perskaitė tautai. Jie atsiliepė: „Laikysimės visko, ką Viešpats įsakė, ir būsime jam paklusnūs!“ Paėmęs kraujo, Mozė apšlakstė juo tautą, sakydamas: „Tai kraujas sandoros, kurią su jumis Viešpats sudarė visų šitų žodžių pagrindu“.

Atliepiamoji psalmė     Ps 115, 12–13. 15–16. 18–19

Išganymo taurę pakelsiu,
Viešpaties vardą kartosiu.
Arba:
Aleliuja.

Kuo gi aš Viešpačiui atsidėkosiu

už visa gera, ką man padarė?
Išganymo taurę pakelsiu,
Viešpaties vardą kartosiu. –

Viešpaties akyse didžiai brangūs

mirštantys jo teisieji.
Viešpatie, aš tavo tarnas, – sūnus tavosios tarnaitės.
Tu mano pančius sutraukei. –

Aš Viešpačiui įžadus atitesėsiu

prieš visą jo tautą
Viešpaties būsto atšlainiuos,
vidury Jeruzalės miesto. –

Antrasis skaitinys     Žyd 9, 11–15

Kristaus kraujas nuvalys mūsų sąžinę
Iš laiško Žydams.
Broliai! Kristus, atėjęs kaip būsimųjų gėrybių kunigas, pro aukštesnę ir tobulesnę padangtę, ne rankų darbo, tai yra ne šitos kūrinijos, taipogi ne ožių ar veršių krauju, bet savuoju krauju vieną kartą visiems laikams įžengė į šventovę ir įvykdė amžinąjį atpirkimą. Ir jeigu ožių bei jaučių kraujas ir telyčios pelenai, kuriais apšlakstomi suteptieji, pašventina ir suteikia kūno švarumą, tai nepalyginti labiau kraujas Kristaus, kuris per amžinąją Dvasią paaukojo save kaip nesuteptą auką Dievui, nuvalys mūsų sąžinę nuo mirties darbų, kad galėtume tarnauti gyvajam Dievui. Ir todėl jis yra naujosios Sandoros tarpininkas, kad, įvykus mirčiai, kuria jis iškentėjo pirmojoje Sandoroje padarytiems­ nusikaltimams atpirkti, pašauktieji gautų žadėtą amžinąjį ­palikimą.

Sekvencija

(Neprivaloma, ir giedoti ją galima arba visą ištisai, arba nuo žodžių: † Angelų šlovingą duoną)

Nuo saulėtojo Siono iškilmingo himno tonai

šlovina Ganytoją.
Šiandien himnai paslaptingi skelbia duoną nemirtingą,
ypatingos prigimties.
Gyvą duoną, gyvą vyną Jėzus mokiniams dalino,
liepdamas dalint kitiems.
Ir todėl giesmė džiaugsminga, iškilni, giliai prasminga
šviesą pažeria mintims.
Minima diena didžioji, šventės sukaktis šviesioji –
įsteigimas paslapties.
Naujo amžiaus atėjimas, naujo priesako skelbimas
užbaigė senus laikus.
Vietoj atvaizdo – tikrovė, vietoj praeities – naujovė,
tarsi saulė po nakties.
Vakarienėj paslaptingoj Kristaus auką išganingą
įsteigė visiems laikams.
Švęsti duoną, švęsti vyną, skelbti Kristaus atminimą
liepia priesakas kilnus.
Jo galybėje – tikrumas: duona keičiasi į Kūną,
vynas tampa jo Krauju.
Jo žodžiu Bažnyčia tiki – jog nematomi dalykai
iš tiesų gyvi aukoj.
Paslėpta esmė didinga, išorės ženkluos skirtinguos
slypi vienas turinys.
Kraujas – gėrimas slaptingas, Kūnas – maistas nemirtingas, –
visas Kristus abiejuos.
Jis nedalomas ir sveikas, net dalijamas nekeičia
vieneto esmės gilios.
Ima vienas, ima šimtas – Kūno prigimtis nekinta,
pasilieka ta pati.
Tik veikimas jos skirtingas: ji geriesiems palaiminga,
o blogiesiems – pražūtis.
Nuostabus toksai likimas: ir palaima, ir žlugimas
iš šaltinio to paties.
Jis išlieka paplotėly, ir mažiausiam trupinėly, –
visas Kristus, garbe žėrįs, – garbink ir neabejok!
Nieks negali jo pažeisti, ženklo turinio pakeisti,
ženklą galime paliesti, bet esmė nesumažės.
† Angelų šlovingą duoną, mylimiems vaikams malonę
duoda vargšams į kelionę, tik ne pajuokai – piktiems.
Ji – tikrovė tų šešėlių: manos tautai Izraelio,
jų Velykų avinėlio, Izaoko atnašos.
O Ganytojau meilingas, Jėzau, būk mums gailestingas,
Tu ganyk mus, Tu mus ginki,
amžiams laime apdalinki,
ten, kur nebebus mirties.
Visažini, visagali, žmogų gelbstintis bedalį,
amžinon puoton pakviesk mus
ir namiškiais padaryk mus
su šventaisiais danguje.

Posmelis prieš evangeliją     Jn 6, 51

Aleliuja. – Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus, – sako Viešpats. Kas valgys tą duoną – gyvens per amžius. – Aleliuja.

Evangelija     Mk 14, 12–16. 22–26

Tai mano kūnas, tai mano kraujas
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Morkų.
Pirmąją Neraugintos Duonos dieną, kada aukojamas Velykų avinėlis, mokiniai sako Jėzui: „Kur ­paruošti tau Velykų vakarienę?“ Jis išsiunčia du mokinius, tardamas: „Eikite į miestą. Ten jus sutiks žmogus, vandens ąsočiu nešinas. Sekite iš paskos ir, kur jis nuves, sakykite namų šeimininkui: ‘Mokytojas liepė paklausti: Kur man skirtoji menė, kurioje galėčiau su mokiniais valgyti Velykų vakarienę?’ Jis parodys jums didelį aukštutinį kambarį su baldais. Ten ir paruoškite mums.“ Mokiniai išėjo ir nuvyko į miestą. Jie rado visa, kaip buvo sakęs Jėzus, ir paruošė Velykų stalą. Bevakarieniaujant Jėzus paėmęs duonos sukalbėjo laiminimo maldą, laužė ją ir davė mokiniams, tardamas: „Imkite, tai mano kūnas!“ Paėmęs taurę, sukalbėjo padėkos maldą, davė jiems, ir visi gėrė iš jos. O jis jiems pasakė: „Tai mano kraujas, naujosios sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį. Iš tiesų sakau jums: aš jau nebegersiu vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada gersiu jį naują Dievo karalystėje.“ Pagiedoję himną, jie išėjo į Alyvų kalną.

Atnašų malda

Suteik, Viešpatie, savo Bažnyčiai vienybės ir ramybės dovanų, kurias slaptingai vaizduoja paaukotosios atnašos.

Dėkojimo giesmė

Šv. Eucharistijos vaisiai.
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga tave, amžinasis Tėve, garbinti ir tau dėkoti per mūsų ­Viešpatį Jėzų Kristų. Su savo apaštalais valgydamas Paskutinę vakarienę ir norėdamas amžiams palikti išganingą kryžiaus aukos atminimą, jis tau save paaukojo kaip tyriausiąjį Avinėlį, ir tu priėmei tą tobuliausią garbinimo atnašą. Šitos kilnios paslapties valgiu tu savo tikinčiuosius šventini, idant po viena saule gyvenančius žmones apšviestų vienas tikėjimas, jungtų viena meilė. Mes einame prie to nuostabaus Sakramento stalo, kad į dangaus gyventojus tavo malonė mus panašius padarytų. Todėl dangus ir žemė šlovina tave amžinai nauja giesme, o drauge su visa angelų bendruomene ir mes tavo garbei nepaliausime giedoję: Šventas...

Arba:

Kristaus auka ir sakramentas.
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga tave, amžinasis Tėve, garbinti ir tau dėkoti per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Jisai, tikrasis ir amžinasis Kunigas, įsteigdamas visiems laikams skirtąją Auką, save paaukojo tau kaip mūsų išganymo atnašą ir liepė mums tai daryti jo atminimui. Už mus atiduotas jo Kūnas čia mus peni ir stiprina, dėl mūsų pralietas jo Kraujas – girdo ir skaistina. Todėl mes su angelais ir arkangelais, ir su visa dangaus dvasių bendruomene niekuomet nepaliausime tave garbinę giesme: Šventas...

Komunijos priegiesmis     Jn 6, 56

„Kas valgo mano Kūną ir geria mano Kraują, tas pasilieka manyje ir aš jame“, sako Kristus.

Komunijos malda

Duok mums, Viešpatie, danguje džiaugtis amžinu tavo dievystės artumu, kurį vaizduoja dabartinis tavo brangiausiojo Kūno ir Kraujo priėmimas. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius.

Procesija

Procesija keturis kartus sustoja prie papuoštų altorėlių. Pastačius ant jų monstranciją su Švč. Sakramentu ir jį pasmilkius, įprasta tvarka giedamos toliau pateikiamos visų keturių evangelijų ištraukos. Pagiedojus evangeliją ir vėl pasmilkius Švč. Sakramentą, procesija eina toliau, žmonėms giedant eucharistines giesmes.

I stotis    Mt 5, 1–12a

Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą.
Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie jo prisiartino mokiniai. Jėzus prabilęs mokė: „Palaiminti dvasingieji vargdieniai: jų yra dangaus karalystė. Palaiminti, kurie liūdi: jie bus paguosti. Palaiminti romieji: jie paveldės žemę. Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisybės: jie bus pasotinti. Palaiminti gailestingieji: jei susilauks gailestingumo. Palaiminti tyraširdžiai: jei regės Dievą. Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais. Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės: jų yra dangaus karalystė. Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje“.

II stotis    Mk 8, 1–9

Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Morkų.
Anomis dienomis, vėl susirinkus gausiai miniai ir žmonėms neturint ko valgyti, Jėzus, pasišaukęs mokinius, tarė: „Gaila man minios! Jau trys dienos žmonės pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti. Jei paleisiu juos namo alkanus, jie nusilps kelyje, nes kai kurie yra atėję iš toli“. Mokiniai jam atsakė: „O iš kur dykumoje gauti duonos jiems pavalgydinti?“ Jėzus paklausė: „Kiek duonos kepalėlių turite?“ Jie atsakė: „Septynis“. Tada jis liepė žmonėms susėsti ant žemės. Paėmęs septynis kepalėlius, sukalbėjo padėkos maldą, laužė ir davė mokiniams dalyti, ir tie padalijo miniai. Jie dar turėjo kelias žuveles. Jėzus palaimino jas ir taip pat liepė dalyti. Ir žmonės pavalgė iki soties, ir mokiniai dar surinko septynias pintines likučių. O buvo apie keturis tūkstančius žmonių. Ir jis juos atleido.

III stotis    Lk 22, 14–20

Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką.
Atėjus metui, Jėzus sėdo su apaštalais prie stalo. Ir tarė jiems: „Trokšte troškau valgyti su jumis šią Velykų vakarienę prieš kentėdamas. Sakau jums, nuo šiol aš daugiau jos nebevalgysiu, kolei ji išsipildys Dievo karalystėje“. Paėmęs taurę, jis sukalbėjo padėkos maldą­ ir tarė: „Imkite ir dalykitės. Sakau jums, nuo šiol aš nebegersiu vynuogių vaisiaus, kolei ateis Dievo karalystė“. Ir, paėmęs duonos, jis sukalbėjo padėkos maldą, laužė ją ir davė apaštalams, tardamas: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Tai darykite mano atminimui“. Lygiai taip po vakarienės jis paėmė taurę, sakydamas: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas“.

IV stotis    Jn 15, 4–14

Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Joną.
Paskutinės vakarienės metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikdami manyje. Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti. Kas nepasiliks manyje, bus išmestas laukan ir sudžius kaip šakelė. Paskui surinks šakeles, įmes į ugnį, ir jos sudegs. Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks ­jumyse, – jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums suteikta. Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai. „Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus mylėjau. Pasilikite mano meilėje! Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku jo meilėje. Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų. Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus kad myliu. Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti. Jūs būsite mano draugai, jei darysite, ką jums įsakau.“

Priegiesmis ir malda

O šventasis pokyli, kuriame Kristų priimame, skaudžią jo kančią minime, siela malonę laimi ir gauname amžinos garbės laidą, aleliuja!

Viešpats teikia ramybę mūsų šaliai, aleliuja.

Rinktiniais kviečiais mus maitina, aleliuja.

Melskimės.

Dieve, tu dosniai palaiminai savo ištikimo tarno Obededomo namus, kai juose buvo saugoma Senojo Įstatymo sandoros skrynia. Suteik ir mums tą malonę, kad tavo Sūnus Jėzus Kristus, mūsų Atpirkėjas ir Naujosios Sandoros kūrėjas, šiandien, savo Švenčiausiojo Kūno šventėje, pas mus besilankydamas, apdovanotų mus laikinąja ir amžinąja palaima. Jis su tavimi gyvena ir viešpatauja per amžius.
Amen.
Giedant priegiesmį, kunigas įprastu būdu pasmilko Švč. Sakramentą, o po maldos juo palaimina suklaupusius žmones.

Grįžtant prie didžiojo altoriaus, giedamas padėkos himnas „Tave, Dieve, garbinam“, po kurio pridedami įprasti kreipiniai ir malda, laiminama Švč. Sakramentu, ir jis uždaromas.

 

III sekmadienį po Sekminių grįžtame prie eilinio laiko sek­madienių sekos, kurią nutraukė gavėnia.
2009 m. – 12 eilinis sekmadienis.
2012, 2015 ir 2021 m. – 11 eilinis sekmadienis.
2018 m. – 10 eilinis sekmadienis.

---