Liturginiai tekstai B eilinis 8
Įžangos priegiesmis Ps 17, 19–20
Man atrama buvo Viešpats. Jisai mane išvedė į plačiąją laisvę, mane išvadavo, nes jis mane myli.
Pradžios malda
Suteik, gerasis Viešpatie, malonę, kad ir pasaulis pagal tavo valią taikingai tvarkytųsi, ir Bažnyčia džiaugtųsi pilna laisve.
Pirmasis skaitinys Oz 2, 16–17. 21–22
Sutuoksiu tave su savim visam laikui
Iš pranašo Ozėjo knygos.
Štai ką sako Viešpats: „Aš vesiuos savo tautą į dykumą ir piršiuos jos širdžiai. Ji noriai ten eis, kaip jaunystės laikais, kaip tada, kai jinai iš Egipto išėjo. Sutuoksiu tave su savim visam laikui. Sutuoksiu tave su savim dėl teisės ir teisingumo, dėl malonės ir gailestingumo: Sutuoksiu tave su savim dėl ištikimybės: tada tu suprasi, jog aš esu Viešpats“.
Atliepiamoji psalmė Ps 102, 1–4. 8. 10. 12–13
Viešpats – švelnus, maloningas.
Tegu mano siela Viešpatį šlovina,
ir visa, kas yra manyje, tegarbina jo šventąjį vardą!Lai mano siela Viešpatį šlovina,
lai neužmiršta, kiek jis man gero padarė. –
Jis man visas kaltes dovanoja,
gydo visas mano silpnybes.Nuo pražūties gelbi mano gyvybę,
gaili manęs ir puošia mane savo malone. –
Viešpats – švelnus, maloningas,
neskuba rūstaut, yra pilnas gerumo.Ne pagal mūsų kaltybes mums moka,
nebaudžia mūsų, kiek verti esam. –
Kaip nuo Rytų toli Vakarai,
taip toli kaltes mūsų nusviedžia.Kaip tėvas gailisi vaiko,
taip gailisi Viešpats ištikimųjų. –
Antrasis skaitinys 2 Kor 3, 1b–6
Mūsų patarnavimu jūs esate Kristaus laiškas
Iš šventojo apaštalo Pauliaus antrojo laiško Korintiečiams.
Broliai! Gal reikia, kaip kai kuriems, palydimųjų laiškų į jus ar nuo jūsų? Ne, nes jūs patys esate mūsų laiškas, įrašytas mūsų širdyse, visų žmonių suprantamas ir skaitomas. Jūs pasirodėte esą Kristaus laiškas, kurį mes, patarnaudami jums, surašėme ne rašalu, bet gyvojo Dievo Dvasia, ne akmens plokštėse, bet gyvų širdžių plokštėse. Tokį pasitikėjimą mes turime Kristaus dėka. Ir ne todėl, kad būtume savaime tinkami ką nors sumanyti tarytum iš savęs, bet mūsų tinkamumas iš Dievo, kuris mus įgalino būti tarnais Naujosios Sandoros – ne raidės, bet Dvasios, nes raidė užmuša, o Dvasia teikia gyvybę.
Posmelis prieš Evangeliją Jk 1, 18
Aleliuja. – Tėvas savo valia pagimdė mus tiesos žodžiu, kad mes būtume tarsi pirmenos jo kūrinių tarpe. – Aleliuja.
Evangelija Mk 2, 18–22
Svečiai neliūdi, kol su jais yra jaunikis
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Morkų.
Jono mokiniai ir fariziejai pasninkavo. Žmonės atėję klausė Jėzų: „Kodėl Jono ir fariziejų mokiniai pasninkauja, o tavieji ne?“ Jėzus atsakė: „Argi gali vestuvių svečiai pasninkauti, kol su jais yra jaunikis? Kol jie turi savo tarpe jaunikį, jie negali pasninkauti. Bet ateis dienos, kai jaunikis bus iš jų atimtas, ir tada, tomis dienomis, jie pasninkaus. Niekas nesiuva lopo iš nesuvelto milo ant palaikio drabužio; kitaip lopas atplėštų nuo jo gabalą (naujas nuo seno), ir pasidarytų dar didesnė skylė. Taipogi niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius. Antraip vynas suplėšytų vynmaišius, ir nueitų niekais ir vynas, ir vynmaišiai. Jaunam vynui – nauji vynmaišiai!“