Spausdinti

Meditacija B eilinis 10


Liturginiai tekstai

Kristus ir Jo broliai

Kaip didinamasis stiklas surenka saulės spindulius į vieną deginančio karščio taškelį, galintį padegti sudžiūvusį lapą ar popieriaus skiautę, taip Kristaus slėpinys Evangelijoje sutelkia Dievo šviesos spindulius ir ugnį į tašką, uždegantį žmogaus dvasią. Štai kodėl Kristus gimė ir gyveno pasaulyje, mirė ir sugrįžo iš mirties, ir įžengė pas savo Tėvą į dangų: ut dum visibiliter Deum cognoscimus, per hunc in invisibilium amorem rapiamur (kad regimai pažinę Dievą, pamiltume tai, kas neregima)1. Savo Įsikūnijimo stiklu Jis sutelkia savo Dieviškosios Tiesos ir Meilės spindulius virš mūsų, kad pajustume liepsną ir visą per Žmogų Kristų žmonėms perteikiamą mistinę patirtį.
Juk Kristuje Dievas tapo Žmogumi. Jame Dievas ir žmogus jau nėra atskirti, tolimi vienas kitam, bet neatsiejamai viena, nesumaišyti, bet ir neperskiriami. Taigi Kristuje visa, kas yra dieviška ir antgamtiška, tampa prieinama žmogiškuoju lygmeniu kiekvienam žmogui, gimusiam iš moters, kiekvienam Adomo sūnui. Tai, kas yra dieviška, dabar tampa įgimta mums Kristaus meilėje, nes tada, kai gauname Jį ir esame suvienijami su Juo draugyste, Jis, išsyk Dievas ir mūsų brolis, dovanoja mums dieviškąjį gyvenimą, žmogiškuoju lygmeniu dabar galintį būti mūsų. Per įsūnystę tampame Dievo įsūniais tiek, kiek esame kaip Kristus ir Jo broliai.
(1) 1 Kalėdų dėkojimo giesmė.

Tomas Mertonas, † 1968

Biografija