Spausdinti

Liturginiai tekstai B 11 02 I

 

Mirusiųjų diena


Vėlinės

I Mišios

II Mišios

III Mišios

 

Įvadas AB

Visuotinė malda

Meditacija

 

Įžangos priegiesmis     1 Tes 4, 14; 1 Kor 15, 22

Kaip Jėzus numirė ir prisikėlė, taip Dievas ir tuos, kurie užmigo su Jėzumi, atsives kartu su juo. Kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti.

Pradžios malda

Maloningai išklausyk, Viešpatie, mūsų maldas, kad visi, kurie tikime tavo Sūnaus prisikėlimą iš numirusių, tvirtai tikėtume ir jo pažadėtąjį kūno atsikėlimą amžių pabaigoje.

Pirmasis skaitinys (3)    Išm 4, 7–15

Sulaukti senatvės – tai kilniai gyventi
Iš Išminties knygos.
Teisusis, tegu ir pirm laiko numirtų, laimingas įeina į Dievo ramybę. Juk amžių garbingą ne metai sudaro, ne ilgas gyvenimas nulemia brandą. Žmogaus išmintis žilą plauką atstoja, sulaukti senatvės – tai kilniai gyventi. Patiko jis Dievui, jo mylimas buvo. O kad nusidėjėlių tarpe gyveno, pasišaukė Viešpats. Jis paimtas buvo, kad vylius nedoras minčių neiškreiptų, klastingos akeivos jo nesuklaidintų. Blogybės viliojimas gėrį aptemdo, geismai apsvaigina jausmus nekalčiausius. Anksti jisai mirė, bet vis dėlto pilno jau buvo sulaukęs gyvenimo amžiaus. Patikusi Viešpačiui, teisiojo siela greičiau iš piktos aplinkos pasitraukė. O žmonės tai matė, tačiau nesuprato – jie niekaip širdim negalėjo suvokti, kad Viešpats yra maloningas ir geras saviesiems rinktiniams, kad gausiai atlygina savo šventiesiems.

Atliepiamoji psalmė     Ps 22, 1–6

Nė keliaudamas slėniu tamsiausiu,
aš nebijosiu, nes tu drauge būsi.

Mane Viešpats gano: man nieko nestinga.

Jis mane veda, kur vešlios ganyklos žaliuoja,
leidžia man atilsėti paversmy;
manąją sielą gaivina,
veda mane teisingais takais savo garbei. –

Nė keliaudamas slėniu tamsiausiu,

aš nebijosiu, nes tu drauge būsi.
Tavo lazda, vėzdas galingas,
drąsą man duoda. –

Tu man keli vaišes,

o priešai sugėdinti žiūri.
Kvepalais man patepi galvą,
pili man sklidiną taurę. –

Tavoji malonė ir meilė palydi

kiekvieną mano gyvenimo dieną.
Aš Viešpaties būste gyvensiu
per amžius ilgiausius. –

Antrasis skaitinys (15)    Rom 8, 14–23

Mes laukiame mūsų kūno atpirkimo
Iš šventojo apaštalo Pauliaus laiško Romiečiams
Broliai! Visi, kurie vadovaujasi Dievo Dvasia, yra Dievo vaikai. Jūs gi esate gavę ne vergystės dvasią, kad ir vėl turėtumėte bijoti, bet gavote įsūnystės Dvasią, kurioje šaukiame: „Aba, Tėve!“ Ir pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai. O jei esame vaikai, tai ir įpėdiniai. Mes Dievo įpėdiniai ir Kristaus bendraįpėdiniai, jeigu su juo kenčiame, kad su juo būtume pagerbti.
Aš manau, jog šio laiko kentėjimai nereikšmingi, lyginant juos su būsimąja garbe, kuri mumyse bus apreikšta. Kūrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikšti Dievo vaikai. Mat kūrinija buvo pajungta tuščioms pastangoms, – ne savo noru, bet pavergėjo valia, – su viltimi, kad ir pati kūrinija bus išvaduota iš pragaišties vergovės ir įgis Dievo vaikų garbės laisvę. Juk mes žinome, kad visa kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina. Ir ne tik ji, bet ir mes patys, kurie turime dvasios pradmenis, – ir mes dejuojame, laukdami įsūnijimo ir mūsų kūno atpirkimo.

Posmelis prieš evangeliją (37)    Jn 6, 39

Aleliuja. – Tokia mano Tėvo valia, kad nepražudyčiau nė vieno, kuriuos jis man pavedė, bet kad prikelčiau juos paskutiniąją dieną, – sako Viešpats. – Aleliuja.

Evangelija     Jn 6, 37–40

Kiekvienas, kuris tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą, todėl aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Joną.
Jėzus kalbėjo minioms: „Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane aš neatstumsiu. Aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios to, kuris mane siuntė. O mano Siuntėjo valia reikalauja, kad nepražudyčiau nė vieno, kuriuos jis man pavedė, bet kad prikelčiau juos paskutiniąją dieną. Tokia mano Tėvo valia, kad kiekvienas, kuris regi Sūnų ir tiki jį, turėtų amžinąjį gyvenimą; todėl aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną“.

Atnašų malda

Leisk, Viešpatie, kad mūsų atnašos tave permaldautų, ir priimk ištikimus mirusiuosius į garbę savojo Sūnaus Jėzaus Kristaus, kurio didžios meilės Sakramentas mus vienija.

Dėkojimo giesmė

Gedulinė, žr. čia.

Komunijos priegiesmis    Jn 11, 25–26

„Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas“, – sako Kristus. „Kas tiki mane, – nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius“.

Komunijos malda

Įsileisk, Viešpatie, į ramybės ir šviesos karaliją visus mirusiuosius, už kuriuos atnašavome šią prisikėlimo Auką.

Iškilmingas palaiminimas

Tepalaimina jus visokios paguodos Dievas, kuris iš neapsakomo gerumo žmogų sukūrė ir savo Sūnaus prisikėlimu suteikė tikintiesiems prisikėlimo viltį.
Amen.
Mums gyviesiems teatleidžia nuodėmes, o visiems mirusiems tesuteikia ramybę ir šviesą.
Amen.
Tegul visi per amžius laimingai gyvensime su Kristumi, kurį tikime tikrai prisikėlusį iš numirusių.
Amen.
Tepalaimina jus visagalis Dievas – Tėvas, ir Sūnus,
ir Šventoji Dvasia.
Amen.

Gedulinė procesija žr. čia.