„Duok ramybę, Viešpatie, savo ištikimiesiems“ (ĮP). Tokia malda pradedamos šio sekmadienio šv. Mišios. Ramybė yra Dievo dovana žmonėms, dovanojama Kristuje, bet ji yra ir žmonių pagarba savo Viešpačiui. Mes giedame: „Garbė Dievui ir ramybė žmonėms“. Egzistuoja ryšys tarp Dievo garbės ir ramybės, taikos tarp žmonių – pastaroji yra himnas Dievo garbei. Išties „visatos Kūrėjas ir Valdovas“ (PM) nepadarė žmonių tam, kad šie tarpusavyje draskytųsi, „jis nesidžiaugia gyvųjų žūtimi“ (Išm 1, 13). O Kristus, „jis pats save sunaikino ir ant kryžiaus pralietu krauju sutaikino dangų ir žemę“ (1 BDG), ir jis paliko savo ramybę kaip dovaną savo mokiniams. Todėl krikščionys turi būti taikdariai, o tam visų pirma reikia, kad jie būtų susitaikę su Dievu ir tarnautų Viešpačiui „visa širdimi“ (PM), kad darbuotųsi dėl teisingumo, nes teisingumas ir taika žengia drauge.