Įvadas C 02 02
Kristaus paaukojimas
Grabnyčios
Šventė
Praėjus keturiasdešimčiai dienų po Jėzaus gimimo, Marija ir Juozapas nunešė Kūdikį į Šventyklą, kad paaukotų jį Viešpačiui pagal Mozės Įstatymą (Iš 13, 11–13), ir Marija ten klusniai atliko jaunų gimdyvių apsivalymo ritualą (Kun 12, 6–8). Senelis, vardu Simeonas, atėjo pasitikti Jėzaus ir sveikino jį kaip „tautų šviesą“. Ši šventė užbaigia Įsikūnijimo iškilmes ir svarbūs įvairūs jos aspektai. Pirmiausia čia švenčiamas Viešpaties Paaukojimas, tačiau mes vėl išgyvename ir Simeono sutikimą, simbolizuojantį Viešpaties ir jo tautos susitikimą žiburių procesijoje, kuri šiandien vadinama Grabnyčiomis, nes tą dieną būdavo šventinamos žvakės, kurios vėliau buvo uždegamos prie mirusiojo karsto. Daug laiko vasario 2 d. buvo Mergelės Marijos Apvalymo šventė.
Mišių tekstai ypač pabrėžia Viešpaties Paaukojimą Šventykloje (ĮP, PM, DG) ir jo susitikimą su Simeonu (DG, KP, KM). Juose santūriai užsimenama apie apvalymą, prašant Viešpaties, kad mes galėtume „tyromis širdimis jam pasiaukoti“ (PM). Žiburių procesija suteikia šventinį ir bendruomeninį pobūdį mūsų įžengimui į Dievo namus, kur „Mišių aukoje sutiksime Kristų“, laukdami jo atėjimo „pasaulio pabaigoje su didžia garbe ir galybe“ (Įžangos žodis). Ši diena yra ir Dievui pašvęstojo gyvenimo šventė.