Spausdinti

Įvadas C 09 14



Šventojo Kryžiaus išaukštinimas

Šventė

Liturginiai tekstai


Šventojo Kryžiaus pagerbimas rugsėjo 14 d. susijęs su Prisikėlimo bazilikos, pastatytos ant Jėzaus kapo, pašventinimo iškilmėmis (335 m.). Tačiau ši diena sykiu įsiterpia į biblinį kontekstą, pabrėžiantį jos svarbą. „Septinto mėnesio dešimtą dieną, sako Viešpats, yra Permaldavimo diena“ (Kun 23, 27), (hebr. Yom Kippur). „Šio septinto mėnesio penkioliktą dieną yra Viešpačiui skirtos Palapinių iškilmės, kurios tęsis septynias dienas“ (Kun 23, 34). Saliamonas šią šventę pasirinko švęsti Šventyklos pašventinimą (1 Kar 8, 22 ir 65). Žinome, kad Laiške žydams Kristaus auka siejama su Permaldavimo dienos liturgija (Žyd 9, 6–12) ir kad būtent Palapinių šventės metu Jėzus skelbė: „Jei kas trokšta, teateina pas mane“ (Jn 7, 37).
Kristus ant Kryžiaus paaukojo save kaip auką, kaip permaldavimą už visų nuodėmes; kryžius krikščionių tautai yra Dievo Karalystės – Pažadėtosios žemės – vilties ženklas, kurį žydų tauta mini Palapinių šventės metu. Tai parodo, kokia ryškia šviesa spindi garbingas Jėzaus Kryžius: paniekos objektas Kryžius tapo „mūsų pasididžiavimu“ (ĮP). Žemiškajame rojuje pasodintas medis Adomui davė mirties vaisių, o kryžiaus medis atnešė mums gyvybės vaisių (DG) – Kristų, kuris „yra išganymas, gyvenimas ir prisikėlimas“ (ĮP).