Spausdinti

Įvadas C Gavėnia


Lotyniškas Gavėnios pavadinimas Quadragesima reiškia keturiasdešimtdienį. Keturiasdešimt Gavėnios dienų mums leis iš naujo drauge su Kristumi dykumoje pragyventi keturiasdešimt hebrajų kelionės pažadėtosios žemės link metų. Per tuos metus Mozės vedama tauta dažnai alko ir troško, kartais puldavo į neviltį, tačiau ji patyrė ypatingą Dievo meilumą jai.
Tokią intymumo su Dievu patirtį trokšta išgyventi visa tikinčiųjų, pakrikštytųjų ir besirengiančiųjų krikštui bendruomenė, kai ji leidžiasi į kelionę Velykų link, kad per jas patirtų „nuskaistintos širdies džiaugsmą“ vienydamasi su numirusiu ir prisikėlusiu Kristumi.
Dievo tauta imasi reiklių, bet išlaisvinančių pastangų, turinčių atverti ją Viešpaties kvietimui ir žmonių bendruomenės lūkesčiams. Įvairiais tinkamais būdais susilaikydama nuo žemiško maisto, ji išmoks labiau skonėtis Žodžio ir Eucharistijos duona, geriau suvoks dalinimosi svarbą. Kitados artėjant Gavėniai Bažnyčia pabrėždavo atgailos būdus. Šiandien ji mums primena pirmiausiai Gavėnios tikslą ir reikšmę. Gavėnios atgaila nukreipta į Dievą, kuris ja pagerbiamas, ir į mūsų brolius bei seseris, kurie ja sustiprinami. Per Gavėnią su ypatinga jėga pasireiškia nuolankus Jėzaus mokinio klusnumas dvejopam Dievo ir artimo meilės įsakymui. Vienoje iš šio laiko dėkojimo giesmių tai išsakoma tinkamais žodžiais: „Dieve, tu nori, kad mes, nusidėjėliai, tau pagarbą reikštume atgaila, idant žemės gėrybes saikingai vartodami turėtume kuo sušelpti stokojančius ir taptume tavo dosnumo sekėjais“ (3 DG).
Visiems, kurie neuždarys savo širdies, bet klausys Viešpaties balso, Bažnyčia nedelsdama pažada, jog kelio gale, Šventosios Nakties šviesoje jie „pasieks Dievo vaikų malonės pilnatvę“ (1 DG).