Liturginiai tekstai B eilinis 29
Įžangos priegiesmis Ps 16, 6. 8
Šaukiuosi tavęs, išklausyk mane, Dieve! Atkreipk į mane savo ausį, išgirsk mano žodį. Tu saugok mane kaip akies lėlytę, po savo sparnais stropiai slėpki.
Pradžios malda
Padaryk, visagali amžinasis Dieve, kad būtume visada ryžtingai tau atsidavę ir kilnia širdimi tarnautume tavo didybei.
Pirmasis skaitinys Iz 53, 10–11
Jis savo gyvybę aukojo už nuodėmes
Iš pranašo Izaijo knygos.
Viešpats jautė palankumą savam sumuštajam, pagydė tą, kuris savo gyvybę aukojo už nuodėmes. Užtat jis matys palikuonių, gyvens ilgą laiką. Per jį bus pasiekta, kas Viešpačiui patinka. Po sielos vargų jis regės šviesą ir turės gausingą pažinimą. Būdamas teisus, mano tarnas daugelį nuteisins ir sau užsikraus jų kaltę.
Atliepiamoji psalmė Ps 32, 4–5. 18–19. 20 ir 22
Viešpatie, būki tu mums gailestingas,
mes gi taip tavim tikim.
Viešpaties žodis teisingas,
tikras jo darbas kiekvienas.Brangi jam teisė ir teisingumas,
o jo malonių pilna yra žemė. –
Viešpaties akys žvelgia į tuos, kur jo bijo,
kurie tikis jojo malonės.Jis jų gyvybę nuo mirties saugo
ir bado metu pamaitina. –
Mes jo didžiai išsiilgę,
jis mūsų rėmėjas ir skydas.Viešpatie, būki tu mums gailestingas,
mes gi taip tavim tikim. –
Antrasis skaitinys Žyd 4, 14–16
Su pilnu pasitikėjimu artinkimės prie malonių sosto
Iš laiško Žydams.
Mes turime didį vyriausiąjį kunigą, praėjusį pro dangus Dievo Sūnų Jėzų, taigi tvirtai laikykimės tikėjimo. Mes gi turime ne tokį vyriausiąjį kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, bet, kaip ir mes, visaip bandytą, tačiau nenusidėjusį. Todėl su pilnu pasitikėjimu artinkimės prie malonės sosto, kad pasiektume gailestingumą ir rastume malonę patirti pagalbą deramu laiku.
Posmelis prieš evangeliją Mk 10, 45
Aleliuja. – Žmogaus Sūnus atėjo, kad pats tarnautų ir savo gyvybės kaina daugybę išpirktų. – Aleliuja.
Evangelija Mk 10, 35–45
Žmogaus Sūnus atėjo, kad savo gyvybės kaina daugybę išpirktų
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Morkų.
[Prie Jėzaus prieina Zebediejaus sūnūs Jokūbas ir Jonas ir kreipiasi: „Mokytojau, mes norime, kad padarytum, ko prašysime“. Jis atsakė: „O ko norite, kad jums padaryčiau?“ Jie tarė: „Duok mums sėdėti vienam tavo šlovės dešinėje, kitam – kairėje!“ Jėzus atsakė: „Patys nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu, ir būti pakrikštyti krikštu, kuriuo aš būsiu krikštijamas?“ Jie sako: „Galime“. Bet Jėzus jiems pasakė: „Beje, taurę, kurią aš gersiu, jūs gersite, ir krikštu, kuriuo aš būsiu pakrikštytas, jūs taipogi būsite pakrikštyti. Tačiau ne mano reikalas duoti vietą savo dešinėje ar kairėje – tai bus tiems, kuriems paskirta“. Tai išgirdę, dešimtis supyko ant Jokūbo ir Jono.] Pasišaukęs mokinius, Jėzus prabilo: „Jūs žinote, kad tie, kurie laikomi tautų valdovais, engia jas, ir jų didžiūnai rodo jiems savo galią. Ne taip bus su jumis! Kas iš jūsų įsigeis būti didžiausias, bus jūsų tarnas, ir kas panorės tarp jūsų būti pirmas, bus visų vergas. Juk ir Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad jam būtų tarnaujama, bet kad pats tarnautų ir savo gyvybės kaina daugybę išpirktų“.