Liturginiai tekstai B Gavėnios 2
Įžangos priegiesmis Ps 26, 8–9
Apie tave širdis man byloja: „Tu jo veido ieškoki“. Tavo, Viešpatie, veido aš ieškau. Nuo manęs savo veido neslėpki.
Arba: Ps 24, 6. 2. 22
Viešpatie, atsimink, kad esi maloningas, atmink nuo pradžios, kokią meilę man rodei. Tegul priešas dingsties neturės dėl manęs džiaugtis. Dieve, savąją tautą apsaugok nuo visokių nelaimių!
Pradžios malda
Dieve, įsakęs klausyti Tavo mylimojo Sūnaus, prabilk į mūsų sąžines, nuskaidrink dvasios žvilgsnį, kad galėtume išvysti dangiškąją tavo garbę ir ja džiaugtis.
Pirmasis skaitinys Pr 22, 1–2. 9a. 10–13. 15–18
Mūsų tikėjimo tėvo Abraomo auka
Iš Pradžios knygos.
Norėdamas išbandyti Abraomą, Dievas užkalbino: „Abraomai!“ Tasai atsiliepė: „Aš čia“. Tada Dievas kalbėjo: „Paimk savo sūnų, savo vienturtį, kurį tu myli, Izaoką, nuvyk į Morijos žemę ir ten ant kalno, kurį tau parodysiu, jį paaukok kaip deginamąją auką!“ Atėjus į Dievo nurodytą vietą, Abraomas pastatė aukurą, sukrovė ant jo malkas. Abraomas jau ištiesė ranką ir paėmė peilį sūnui žudyti. Tada iš dangaus sušuko jam Viešpaties angelas: „Abraomai, Abraomai!“ Tasai atsiliepė: „Aš čia!“ Anas kalbėjo: „Nekelk prieš berniuką rankos ir niekuo neskriausk jo! Dabar aš žinau, kad esi atsidavęs Dievui ir nepagailėjai man savo vienturčio“. Pakėlęs akis, Abraomas pamatė: už jo – avinas buvo ragais įsipynęs brūzgyne. Nuėjęs ištraukė jį ir vietoj sūnaus paaukojo kaip deginamąją auką.
O Viešpaties angelas antrą kartą sušuko iš dangaus Abraomui, sakydamas: „Prisiekiu pačiu savimi – Viešpaties žodis: kadangi tu šitaip pasielgei – nepagailėjai man savo vienturčio sūnaus, – tave aš gausiai palaiminsiu ir tavo palikuonis padarysiu skaitlingus kaip dangaus žvaigždes ir kaip jūros pakraščio smiltis. Tavo palikuonys užims savo priešų vartus. Per tavo palikuonis bus palaimintos visos žemės tautos, nes tu paklausei mano balso“.
Atliepiamoji psalmė Ps 115, 10. 15–19
Vaikščiosiu aš akivaizdoj Dievo,
pasauly – tarpe gyvųjų.
Nors pasiklioviau, betgi kalbėjau:
esu baisiai prislėgtas!Viešpaties akyse didžiai brangūs
mirštantys jo teisieji. –
Viešpatie, aš tavo tarnas,
tavo tarnas – sūnus tavosios tarnaitės.Tu mano pančius sutraukei.
Tau padėkos auką aukosiu,
šauksiuosi Viešpaties vardo. –
Aš Viešpačiui įžadus atitesėsiu
prieš visą jo tautąViešpaties būsto atšlainiuos,
vidury Jeruzalės miesto. –
Antrasis skaitinys Rom 8, 31b–34
Dievas nepagailėjo nė savo Sūnaus
Iš šventojo apaštalo Pauliaus laiško Romiečiams.
Broliai! Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?! Jeigu jis nepagailėjo nė savo Sūnaus, bet atidavė jį už mus visus, – kaipgi jis ir visko nedovanotų kartu su juo? Kas bekaltins Dievo išrinktuosius? Juk Dievas išteisina! Tai kas pasmerks? Ar Kristus Jėzus, kuris numirė, bet buvo prikeltas, kuris sėdi Dievo dešinėje ir net užtaria mus?
Posmelis prieš Evangeliją Plg. Mt 17, 5
Iš spindinčio debesies pasigirdo Tėvo balsas: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!“
Evangelija Mk 9, 2–10
Šitas mano mylimasis Sūnus
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Morkų.
Jėzus pasiėmė Petrą, Jokūbą ir Joną ir užsivedė juos vienus atskirai į aukštą kalną. Ten jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo drabužiai ėmė taip baltai spindėti, kaip jų išbalinti negalėtų joks skalbėjas žemėje. Jiems pasirodė Elijas ir Mozė, kuriedu kalbėjosi su Jėzumi. Petras ir sako Jėzui: „Rabi, gera mums čia būti. Pastatykime tris palapines: vieną tau, kitą Mozei, trečią Elijui“. Jis nesižinojo, ką sakąs, nes jie buvo persigandę. Užėjo debesis ir uždengė juos, o iš debesies nuskambėjo balsas: „Šitas mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!“ Ir tuojau, vėl apsižvalgę, jie nieko prie savęs nebematė, tik vieną Jėzų. Besileidžiant nuo kalno, Jėzus liepė niekam nepasakoti, ką jie buvo matę, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių. Jie gerai įsidėmėjo šį pasakymą ir svarstė, ką reiškia „prisikelti iš numirusių“.
Atnašų malda
Mišių auka, Viešpatie, tegul mums naikina kaltybes ir pašventina tikinčiųjų kūną ir sielą Velykų šventėms.
Dėkojimo giesmė
Kristaus atsimainymas
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga visada ir visur tau dėkoti, šventasis Viešpatie, visagali Tėve, amžinasis Dieve, per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Jis, paskelbęs mokiniams apie jo laukiančią mirtį, ant švento kalno jiems leido išvysti savo didingumą, kai Įstatymas ir Pranašai paliudijo, kad per kančią einama į garbingą prisikėlimą. Todėl mes drauge su dangaus galybėmis čia, žemėje, garbiname tavo didybę nepaliaujama giesme: Šventas...