Meditacija A 02 02
Regėjimas
Šventoji Gertrūda regėjo šventykloje palaimintąjį senelį Simeoną, stovintį prie altoriaus ir dievobaimingai besimeldžiantį šiais žodžiais: „Kada jis ateis? Kada aš jį pamatysiu? Ar iki tol ištversiu? Ar jis mane čia ras?“ Kartodamas šiuos ir panašius žodžius, pradžiugęs dvasia ir staiga atsisukęs, jis išvydo palaimintąją Mergelę, stovinčią prie altoriaus ir rankose laikančią vaikelį Jėzų, gražiausią iš visų žmonių vaikų. Vos tik Simeonas jį išvydo, tuojau pat apšviestas Šventosios Dvasios atpažino jį esant pasaulio Atpirkėją.
Todėl neapsakomai džiaugsmingai jį paimdamas į savo rankas, sušuko sakydamas: „Dabar gali … leisti savo tarnui ramiai iškeliauti“ (Lk 2, 29). O tardamas žodžius: „Nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą“ jis švelniai bučiavo jį. O su šiais žodžiais: „kurį tu prirengei“ ir t. t., jis iškėlė jį prieš altorių, aukodamas jį Dievui Tėvui už visų tautų tikrąjį išganymą. Tuomet altorius staiga suspindo tarsi apšviestas veidrodis ir jame pasirodė meilingiausiojo ir žavingiausiojo vaikelio Jėzaus atvaizdas, apsuptas šviesos, aiškiai simbolizuojantis ir rodantis, jog tai yra jis, kuris tobulai užbaigia visas Senojo ir Naujojo Testamento atnašas. Tai regėdamas, Simeonas, apimtas karščiausios meilės, sušuko: „Šviesa pagonims apšviesti!“ Ir tada jis grąžino vaikelį motinai tardamas: „Ir tavo pačios sielą pervers kalavijas“ (Lk 2, 35).
O Motina Mergelė jį paguldė ant altoriaus ir už jį paaukojo du balčiausius balandžiukus, kuriuos karališkasis vaikelis savo gležna rankute tarsi tiesė priekin. Šie balandžiai simbolizavo tikinčiųjų paprastą ir nekaltą gyvenseną, kuri pasižymi, kaip ir įprasta balandžiams, nuolatiniu ir įžvalgiu apdairumu, tolygiu burkavimui, atmesti bet kokį blogį ir rinkti tyras sėklas, tai yra sekti kuo geriausiais šventųjų pavyzdžiais. O šie tam tikra prasme – jeigu taip galima sakyti – rodos, išperka Viešpatį Jėzų, savo šventu gyvenimo būdu iš dalies papildydami tai, ką Viešpats apvaizdingai paliko neužbaigta kuo tobuliausiame savo mokyme.
Šv. Gertrūda Didžioji, † 1302
Biografija