Spausdinti

Meditacija B 6 Velykų sekmadienis


Liturginiai tekstai

Didesnė meilė

Mano brangioji Motin, šiais metais gerasis Dievas man suteikė malonę suprasti, kas yra artimo meilė; tiesa, aš ir anksčiau žinojau, kas tai yra, tačiau dar nebuvau giliau suvokusi šių Jėzaus žodžių: „Antrasis (įsakymas) – panašus į pirmąjį: „Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mt 22, 29). Aš ypač stengiuosi mylėti Dievą ir tik Jį mylėdama supratau, kad man nedera vien žodžiais reikšti savo meilę, nes: „Ne kiekvienas, kuris man šaukia: ‚Viešpatie, Viešpatie!‘, įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią“ (Mt 7, 21). Tą valią Jėzus leido patirti daug sykių, net, sakyčiau, beveik kiekviename Evangelijos puslapyje; bet per Paskutinę vakarienę, jau žinodamas, kad mokinių širdys dega karščiausia meile Jam, einančiam aukotis už juos ir savęs atiduoti, nuostabia Eucharistijos paslaptimi gerasis Išganytojas nori jiems duoti naują įsakymą. Kupinas neapsakomos meilės, Jis taria: „Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte. Kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą. Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“ (Jn 13, 34–35).
Kaip Jėzus mylėjo savo mokinius ir kodėl Jis taip juos mylėjo? Ak, anaiptol ne įgimtos jų savybės Jį patraukė – juos skyrė praraja. Jis – mokytojas, Amžinoji Išmintis, o jie – paprasti vargšai žvejai, bemoksliai, kupini žemiškų minčių. Ir vis tiek Jėzus vadina juos savo draugais, savo broliais (plg. Jn 15, 15). Jis nori matyti juos viešpataujančius Jo Tėvo karalystėje ir, kad atvertų jiems tą karalystę, nori mirti ant kryžiaus, nes yra pasakęs: „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“ (Jn 15, 13).
Motin mylimoji, apmąstydama šiuos Jėzaus žodžius, supratau, kokia netobula buvo mano meilė seserims, pajutau, kad nemyliu jų taip, kaip jas myli gerasis Dievas.

Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė, † 1897

Biografija