Meditacija B eilinis 13
Susirinko didžiulė minia
„Paskui jį sekė gausūs žmonių būriai. Jis ten juos gydė“ (Mt 19, 2), ten, kur dykuma didesnė. Jei būtų likęs savo sargybos bokšte, jei nebūtų nusileidęs iki silpnumo, jei būtų likęs toks, kaip buvo, išlaikydamas save nepasiekiamą bei nesuvokiamą, tikriausiai nedaugelis būtų jį sekę. Nežinau net, ar nedaugelis, veikiausiai tik vienas Mozė, ir jis tik tiek, kad išvystų Dievo nugarą (plg. Iš 33, 23). Mozė praskleidė debesį, išsilaisvindamas nuo kūno naštos arba atitraukęs save nuo jutimų: kaipgi jis, būdamas kūniškas ir pasitelkęs juntamąją regą, būtų galėjęs išvysti Dievo subtilumą, nekūniškumą ar net nežinau, kaip tai pavadinti? Bet kadangi Kristus pažemino save, kadangi nusileido, – „savęs apiplėšimu“ aš vadinu tam tikrą šlovės susilpninimą ir sumažinimą, – dėl to jis tapo suvokiamas.Tačiau dabar atleiskite man, – vėl patiriu žmogišką jausmą. Esu kupinas pykčio bei sielvarto dėl savo Kristaus, – ir jūs išgyvenkite tai kartu su manimi, – kai matau Kristų niekinamą už tai, dėl ko jis turėtų būti labiausiai gerbiamas. Ar dėl to niekingas, kad nusižemino dėl tavęs? Ar dėl to kūrinys, kad rūpinasi kūriniu? Ar dėl to pavaldus laikui, kad prižiūri tuos, kurie yra pavaldūs laikui? Tačiau jis viską iškenčia, viską priima. Kuo čia stebėtis? Atlaikė smūgius, ištvėrė spjūvius, paragavo tulžies dėl to, kad aš paragavau uždraustojo vaisiaus. Iškenčia ir dabar mėtomas akmenimis ne tik norinčių jį įžeisti, bet ir pačių mūsų, kurie save laikome dievobaimingais, nes veikiausiai naudojimasis kūniškais vardais, kalbant apie nekūniškus dalykus, yra norinčiųjų jį įžeisti ir mėtančiųjų į jį akmenis darbas.
Šv. Grigalius Nazianzietis, † 390
Biografija