Spausdinti

Meditacija B Sekminių vigilija


Liturginiai tekstai

Dejonės

O, kad sugebėtum atrasti šį Sužadėtinį tiek, kiek įmanoma šiame gyvenime, reikia suprasti, jog Žodis, vienybėje su Tėvu ir Šventąja Dvasia, iš esmės yra pasislėpęs pačioje sielos gelmėje. Taigi siela, kuri per meilės sąjungą turi Jį rasti, privalo savo valia pabėgti ir pasislėpti nuo visų sukurtų dalykų bei giliai susikaupusi įžengti į savo vidaus gelmę ir ten bendrauti su Dievu palaikydama nuoširdžios meilės santykį, nebevertindama viso to, kas yra pasaulyje, tarsi jo nebūtų. Štai kodėl šventasis Augustinas, kreipdamasis į Dievą savo „Išpažinimuose“, sušunka: „Viešpatie, aš neradau Tavęs išorėje, nes blogai ieškojau Tavęs išorėje, o juk Tu esi manyje“. Taigi Dievas slypi sieloje, ten Jo turi ieškoti tikras kontempliatyvusis ir klausti: „Kur Tu pasislėpei, Mylimasis, kodėl palikai mane dejuoti?“
Siela vadina Jį Mylimuoju, kad labiau sužadintų Jo jausmus ir palenktų klausyti jos maldos. Kai Dievas yra tikrai mylimas, Jis labai lengvai išklauso Jį mylinčiųjų maldas. Ir tada iš tiesų galima Jį vadinti Mylimuoju, nes siela visiškai priklauso Jam, ir širdis nėra prisirišusi prie nieko, kas nėra Jis. Tačiau kai kurie vadina Sužadėtinį Mylimuoju, nors Jis iš tikro nėra jų Mylimasis, nes jie neatidavė Jam visos širdies; štai kodėl jų malda neturi tokios didelės vertės Sužadėtinio akyse.
Toliau sakoma: „Kodėl palikai mane dejuoti?“. Reikia pastebėti, kad Mylimojo nutolimas priverčia nuolat vaitoti mylinčią sielą. Nes nieko, išskyrus Jį, nemylėdama ji niekame neranda ieškomo atilsio nei palengvėjimo. Tą, kuris iš tiesų myli Dievą, galima atpažinti iš to, kad jis nepasitenkina kažkuo, kas yra mažiau nei Dievas.
Šventasis Paulius leidžia gerai suprasti, kokia tai dejonė, kančia, sakydamas: nos intra nos gemimus, ex spectantes adoptionem filiorum Dei (Rom 8, 23), tai yra: „mes dejuojame, laukdami įvaikinimo“. Tarsi jis sakytų: savo širdies gelmėje, kur saugome Mylimojo pažadą, jaučiame tai, kas mus kankina,– kad Jis toli. Tokia dejonė visada kyla iš sielos, patiriančios, jog jos Mylimasis toli, ypač tada, kai, patyrusi šiek tiek švelnios ir malonios Jo bendrystės, siela lieka sausa ir vieniša.

Šv. Kryžiaus Jonas, † 1591

Biografija