Spausdinti

Meditacija B Velyknaktis


Liturginiai tekstai

Slėpiniai

Pranašystės šviesoje Bažnyčia žino, kad Viešpats, iš agapės visa prisiėmęs, nepasiliks mirtyje, bet šlovingai sugrįš į gyvenimą ir šiuo gyvenimu pasidalys su ja. Šitaip Bažnyčia įeina į švenčiausią iš visų naktų, didįjį Velyknakčio budėjimą; jo metu, laikantis senosios Bažnyčios tvarkos, niekam nevalia miegoti. Tą naktį visi ypatingai budi, kad laiku su degančiais žibintais išeitų pasitikti ateinančio jaunikio. Senoji Bažnyčia tiki, kad Viešpats sugrįšiąs Velykų naktį, o jam nepasirodžius iki vidurnakčio, Bažnyčia, pilna švento linksmumo ir džiūgaudama, ima švęsti pasninko pabaigą, kelia eucharistinę puotą. Šioje puotoje Kristus ateina pas ją, tačiau dar ne apsireikšdamas garbėje, bet kaip slėpinys.
Bažnyčioje jis įvykdė išganymo veiksmą apreikšdamas savo šlovingą prisikėlimą iš mirties, savo Kūnu ir Krauju jis sukūrė naują Naujosios Sandoros slėpinį, kad visi taptų Jo amžinojo gyvenimo pas Tėvą dalininkais. Šlovėje apsireiškusio Išganytojo galia Mergelė-Motina Bažnyčia, kilusi iš Vandens ir Kraujo, ištekėjusio iš Jo šono, pagimdo savo Sužadėtiniui naujuosius Bažnyčios vaikus, kylančius iš krikštyklos kaip nauja amžinybei gimusi karta. Jie gauna naujojo gyvenimo pilnatvę per Dvasios slėpinį, šventąjį Sutvirtinimą, ir pirmą kartą drauge su tikinčiaisiais gali melstis bei atsigaivinti amžinojo gyvenimo duona ir gėrimu, be to, jie vaišinami pienu ir medumi – taip parodoma, kad nuo šiol jie yra Dievo pažadėtoje žemėje. Šitaip Bažnyčia per šventąjį Paschos perėjimą, per Kryžiaus slėpinio šventimą išeina iš nuodėmių ir mirties pasaulio į spindinčią Kristaus karalystę, į amžinybės gyvenimą, prasidedantį jau žemėje, kuris, atėjus metui, Viešpaties sugrįžimu pasieks tobulybės viršūnę.

Tėvas Odonas Kaselis, † 1948

Biografija