Spausdinti

Meditacija C Devintinės


Liturginiai tekstai

 

Gyvoji duona

 

O meilės Dieve, be galo švelnus ir begalinės meilės vertas drauge, ar Tau liko dar ką sugalvoti, kad sužavėtum mūsų širdis? Tu tapai žmogumi, Tu prisiėmei visus mūsų vargus, bet to Tau neužteko. Baisiai kentėdamas, Tu išliejai visą savo kraują. Tu mirei, išsekęs nuo kančių, pakabintas ant didžiausiems piktadariams skirto medžio, bet ir to Tau buvo negana. Tada Tu sutikai pasislėpti duonos pavidale, kad taptum mūsų maistu ir taip jungtumeisi su kiekvienu iš mūsų. Kartoju, atsakyk man, ar dar ką galėtum sugalvoti, kad laimėtum mūsų meilę?
Ak! Vargas mums, jei šiame gyvenime Tavęs nemylime! Kaip mus grauš sąžinė amžinybėje, kad atmetėme Tavo pastangas priartėti prie mūsų! Mano Jėzau, aš nenoriu mirti pirma karštai nemylėjęs Tavęs. Kaip aš gailiuosi ir sielvartauju pridaręs Tau tiek nemalonumų! Aš atgailauju už tai ir norėčiau verčiau numirti iš skausmo. Nuo šios valandos myliu Tave labiau už viską, myliu labiau nei save ir noriu visus savo jausmus Tau pašvęsti. Kadangi šis troškimas ateina iš Tavęs, duok jėgų man jį įgyvendinti.
Mano Jėzau, mano Jėzau! Iš Tavęs aš nelaukiu nieko kita, tik Tavęs paties. Dabar, kai Tu mane laimėjai savo meile, aš viską palieku, visko atsižadu ir prisirišu prie Tavęs. Vien tik Tavęs man gana. O Dievo Motina Marija, melski už mane Jėzų ir padaryk mane šventą. Prie savo stebuklų pridėk ir šį – perkeisk vargšus nusidėjėlius į šventuosius.

Šv. Alfonsas Liguoris, † 1787


Biografija