Meditacija C Eilinis 24
Skubėkime pas Tėvą
Ne veltui šventasis Lukas iš eilės sudėjo tris palyginimus: apie pražuvusią ir surastą avį, apie pamestą ir atrastą drachmą, apie sūnų, kuris buvo miręs ir vėl atgijo, – idant paskatintų mus gydytis savo žaizdas trejopais vaistais; juk „trilinką virvę nutraukti nelengva“ (Koh 4, 12). Kas gi yra šitie trys, tėvas, piemuo, moteris? Argi ne Dievas Tėvas, Kristus, Bažnyčia? Kristus, prisiėmęs tavo nuodėmes, neša tave savo kūnu; Bažnyčia ieško; Tėvas priima. Tarsi piemuo pargabena, tarsi motina suranda, tarsi tėvas aprengia. Pirma – gailestingumas, antra – parėmimas, trečia – susitaikymas. Visi dera vienas prie kito: Atpirkėjas ateina į pagalbą, Bažnyčia paremia, Kūrėjas sutaiko. Dieviškosios veiklos gailestingumas tas pats, tačiau skirtinga, pagal mūsų nuopelnus, malonė. Išvargusią avį vėl pasišaukia piemuo; surandama dingusi drachma; sūnus vėl tuo pačiu keliu pareina pas tėvą, grįžta smerkdamas save už paklydimą ir visiškai atgailaudamas. [...]
Taigi džiaukimės, nes Adome pražuvusi avis Kristuje pakeliama. Kristaus pečiai yra kryžiaus skersinis. Ant jo sudėjau savąsias nuodėmes, ant to kilniojo skersinio kaklo radau atilsį. Toji avis yra viena kaip giminė, ne kaip pavienė: juk „visi esame vienas kūnas“ (1 Kor 10, 17) ir daug narių, todėl parašyta: „Jūs esate Kristaus kūnas ir atskiri jo nariai“ (1 Kor 12, 27). Taigi „Žmogaus Sūnus atėjo gelbėti, kas buvo pražuvę“ (Lk 19, 10), t. y. visų, nes „kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti“ (1 Kor 15, 22). Tad turtingas yra piemuo, kurio kaimenės šimtoji dalis mes visi esame. Turi jis angelų, turi arkangelų, valdžių, viešpatysčių, sostų ir kitų nesuskaičiuojamų būrių, kuriuos kalnuose paliko. Ir jie, būdami protingieji kūriniai, ne veltui džiūgauja dėl žmonių atpirkimo. Be to, šitai padeda siekti teisumo – jei tik kiekvienas patiki, kad jo atsivertimas bus brangus angelų pulkams, kurių globos dera siekti, o jų nemalonės – bijoti. Taigi ir tu būk angelų linksmybės priežastis, tesidžiaugia tavo sugrįžimu.
Nėra nesvarbu ir tai, kad moteris džiaugiasi ta surastąja drachma. Nėra menka šioji drachma, kurioje įspaustas valdovo paveikslas. Ir todėl karaliaus atvaizdas yra Bažnyčios turtas. Esame jo avys; melskime jį, kad teiktųsi mus ganyti prie gaivinančio vandens (plg. Ps 22 (23), 2); kartoju: esame avys, tad ieškokime ganyklų; esame drachmos, tad įgykime vertę; esame sūnūs, tad skubėkime pas Tėvą.
Šv. Ambraziejus Milanietis, † 397
Biografija