Spausdinti

Meditacija C Eilinis 5

Liturginiai tekstai

Gailestingumo pažinimas

 

Didžiausia šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės gyvenimo malonė – Gailestingumo pažinimas. Šia patirtimi remiasi jos doktrina, ši patirtis yra centras. Jos teologija turi tą patį pobūdį: ji plaukia iš asmeniško apšvietimo. Kartais ją užguldavo nerimas, ir tada ji sakydavo: „Jei nuėjusi į dangų pamatysiu, kad klydau, sugrįšiu jūsų įspėti“; tačiau sielos gilumoje ji buvo tikra. Visa jos doktrina nušviesta šios šviesos.
Artimiausiame pokalbyje mėginsiu jums tai išdėstyti; bet norėjau parodyti, kaip ši doktrina pakeitė mūsų dvasingumą. Ji nebuvo vienintelė: ir kiti autoriai yra įspūdingai skelbę Dievo meilę, tačiau Teresės doktrina, manding, tiek žmogišku teologo, tiek dievišku požiūriu iki šiol tebėra svarbiausia.
Kiek vėliau Pijus X patarė dažną komuniją, ir tai mus nukreipė į pozityvų šventumą. XIX a. šventumas ir askezė yra negatyvūs: ypač stengtasi išsiskaistinti ir atsilyginti Dievui; o mūsų epochos dvasingumo išskirtinis bruožas, kuris gana sėkmingai įsigali, yra kaip tik šis pozityvus šventumo aspektas. Kiekviena epocha gyvena savita Dievo duota malone ir šviesa. Anksčiau buvo labiau pabrėžiama auka; dabar aš verčiau pabrėžiu artumą ir sąlytį su Dievu. Ankstesnis dvasingumas buvo savaip didingas, bet mažiau suvokė Meilę, Gailestingumą. Be to, jis nebuvo labai paplitęs, nes palyginti nedaug tebuvo žmonių, turinčių jėgų taip dvasingai gyventi. Dabar, atvirkščiai, Gailestingumo galia ir pažinimas labai išplatino mistinį gyvenimą.
Šitaip galima palyginti dvi epochas, ir, manau, šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė yra naujojo laikotarpio šauklė. Ji išgarsino ir tam tikru būdu atnaujino šv. Pauliaus dvasingumą: „Dievo malone esu, kas esu, ir jo man suteiktoji malonė neliko bergždžia“ (1 Kor 15, 10).
Šv. Teresėlės didybė – tai Dievo Gailestingumo atradimas. Kartą ji tarė savo slaugei: „Žinokite, kad slaugote šventąją“. Kai jai nukirpo nagus, ji tarė: „Išsaugokite juos; tai bus malonu“. Kitą kartą ji pasakė: „Sakoma, kad turiu dorybių. Tai netiesa, žmonės apsigauna; aš neturiu dorybių, tik gerasis Dievas kiekvieną akimirką duoda tai, ko reikia. Turiu tik tai, ko reikia šią akimirką“. Šie prieštaringi samprotavimai tarytum išmuša iš vėžių. Šv. Teresėje yra kažkas prakilnu ir didinga. Prisipažinsiu, 40 metų nuodugniai ją studijavau, ir dažnai man tiesiog svaigdavo galva – tokia ji didinga. Pavyzdžiui, savo kontempiacijoje ji parodė, kokios yra Šventosios Dvasios dovanos, ir atnaujino mokymą apie jas pagal šv. Tomą. Tai ne paistalai ar negirdėti dalykai, bet naujas tradicinės doktrinos atradimas, kitoks jos išaiškinimas. Manau, jog tai viena didžiausių mūsų epochos malonių.
Tėvas Kūdikėlio Jėzaus Marija Eugenijus, † 1967
Biografija