Spausdinti

Meditacija C Gavėnia 4

Liturginiai tekstai

 

Susitikimas

 

Jis pakilo ir iškeliavo pas tėvą (Lk 15, 20). Pakilo jis iš sielos ir kūno griuvėsių; pakilo iš pragaro gelmės ir siekė dangaus aukštybių; sūnus pakilo keliauti pas dangiškąjį tėvą veikiau dėl atleidimo, negu dėl kaltės, kuri jį buvo pražudžiusi. Jis pakilo ir iškeliavo pas tėvą. Ne kojų žingsniais keliavo, o sielos eigastimi; ilgos žemės kelionės nereikėjo, nes atrado trumpą išganymo kelią. Nemoka ieškoti dangiškojo tėvo traukdamas [žemės] keliais, bet greitai jį randa esant čia pat tas, kuris ima ieškoti tikėjimu. Jis pakilo ir iškeliavo pas tėvą, nors buvo toli. Kodėl keliauninkas esti toli? Todėl, kad jis dar nėra atkeliavęs. Keliauninkas keliauja atgailos link, bet dar nėra atkeliavęs iki malonės; keliauja į tėvo namus, bet dar nėra atėjęs į ankstesniojo gyvenimo arba šlovės garbę.
Nors buvo toli, tėvas jį pažino. Pažino jį tėvas, kuris turi sostą aukštybėse ir nuleidžia akis žemyn į dangų ir žemę (Ps 112 (113), 5, 6). Tėvas jį pažino, kad ir jis galėtų pažinti tėvą; tėvo veidas apšvietė keliaujančio sūnaus žvilgsnį, idant išsisklaidytų visa tamsuma, gaubianti jį dėl kaltės. [...] Taigi jei dangiškasis tėvas nebūtų savo spinduliais nušvietęs parkeliaujančio sūnaus veido, jei nebūtų savo šviesa išsklaidęs visos sūnaus žvilgsnį temdančios miglos, tai šis niekada nebūtų išvydęs dieviškojo veido šviesos. Pažino jį iš tolo, ir labai susijaudino. Susijaudino iš gailesčio, tas, kurio negalima išjudinti; pribėgo prisiartindamas ne kūnu, o meilės jausmu.
Puolė jam ant kaklo. Ne kūnu puolė, o užuojauta. Puolė jam ant kaklo, kad pakeltų jį, šitaip nupuolusį. Puolė jam ant kaklo, kad meilės našta panaikintų kaltybių naštą. Ateikite pas mane, – sako, – visi, kurie vargstate ir esate prislėgti. Imkite ant savo pečių mano naštą, nes mano našta lengva (Mt 11, 28.29.30). Matote, kad sūnų tėvo našta džiugina, o ne slegia. Puolė jam ant kaklo ir pabučiavo. Taip teisia tėvas, taip jis taiso, taip jis nusidėjėlį sūnų bučiuoja, o ne rykštėmis plaka. Meilės galia nemato nusižengimų, todėl tėvas sūnaus nuodėmes išpirko pabučiuodamas, uždengė apkabindamas, idant neapnuogintų sūnaus nuodėmių, sūnaus nepaniekintų. Tėvas taip gydo sūnaus žaizdas, kad nepaliktų sūnui rando, kad nepaliktų jam dėmės. Palaiminti tie, kurių neteisybės atleistos ir kurių nuodėmės uždengtos (Ps 31(32), 1).
Šv. Petras Auksažodis, † apie 450
Biografija