Meditacija C Kalėdų rytas
”Bėkime į Betliejų”
Tamsa apgaubė žemę, ir Jis atėjo kaip šviesa, spindinti tamsoje, tačiau tamsa jo neužgožė. Tiems, kurie jį priėmė, Jis atnešė šviesą ir taiką. Taiką su Tėvu danguje, taiką su visais, kurie, kaip ir jie, yra šviesos vaikai ir dangiškojo Tėvo vaikai, ir gilią vidinę širdies ramybę, tačiau ne taiką su tamsos vaikais. Šiems taikos kunigaikštis atneša ne taiką, bet kalaviją. Jiems Jis – suklupimo akmuo, su juo susidūrę jie pražūna. Tai sunki ir rimta tiesa, kurios neturime leisti paslėpti nuo mūsų prakartėlės kūdikio poetiniam žavesiui. Tapimo žmogumi paslaptis ir pikto paslaptis yra artimai susijusios. Iš dangaus nužengusios šviesos akivaizdoje nuodėmės naktis rodosi dar juodesnė ir kraupesnė. Kūdikis prakartėlėje ištiesia rankutes, o jo šypsena, rodos, jau sako tai, ką vėliau ištars vyro lūpos: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti.“
Į jo kvietimą atsiliepia piemenys, kuriuos Betliejaus laukuose pasiekė dangiškosios šviesos spindėjimas ir kuriems angelo balsas paskelbė džiugiąją naujieną. Atviromis širdimis ištarę „Bėkim į Betliejų“, jie leidosi į kelią. Karalius, atkeliavusius iš tolimo Rytų krašto, vedamus panašaus paprasto tikėjimo, sekusius nuostabia žvaigžde, užliejo kūdikio rankų išlieta malonės rasa ir jie „be galo džiaugėsi“. Šios rankos tuo pat metu ir dovanoja, ir reikalauja: jūs, išminčiai, dėkite savo išmintį į šalį ir tapkite paprasti kaip vaikai; jūs, karaliai, atiduokite savo karūnas bei lobius ir nusižeminę nusilenkite karalių karaliui, nedelsdami prisiimkite vargus, kentėjimus ir sunkumus, kurių reikalauja tarnystė Jam. Jūs, vaikai, patys iš savęs dar nieko negalite duoti, kūdikio rankos paima visą jūsų trapų, vos prasidėjusį gyvenimą: nerasite jam geresnės paskirties, nei paaukojimas gyriaus Viešpačiui. „Eikite paskui mane“, – kalba kūdikio rankos, vėliau tai ištars vyro lūpos. Taip jos kalbėjo mokiniui, kurį Viešpats mylėjo, dabar jis taip pat yra vienas iš prakartėlės palydos. Ir šventasis Jonas, tyros, vaiko širdies jaunuolis, nusekė Jį, neklausdamas kur ir kam. Palikęs tėvo valtį, jis sekė paskui Viešpatį visais jo keliais iki pat Golgotos.
Šv. Kryžiaus Teresė Benedikta (Edita Štein), † 1942