Spausdinti

Įvadas AB 06 24



Šv. Jono Krikštytojo gimimas

Iškilmė

Liturginiai tekstai

Sprendžiant iš nuorodų Evangelijoje pagal Luką, Jonas Krikštytojas gimė šešiais mėnesiais anksčiau už Jėzų. Mums, gyvenantiems Šiaurės pusrutulyje, ši šventė šiek tiek primena „vasaros Kalėdas“. Paskelbdamas apie Jono gimimą jo tėvui Zacharijui, angelas pasakė: „Daugelis džiaugsis jo gimimu.“ Todėl Bažnyčia šios dienos Mišių įžangos maldoje prašo tikintiesiems „dvasinio džiaugsmo malonės“. Dėkojimo giesmėje detaliai primenami Jono Krikštytojo misijos tarpsniai: dar prieš jam gimstant Marijai aplankius Elzbietą, jis šokteli iš džiaugsmo Mesijo akivaizdoje; vėliau rengia kelią Jėzaus viešajai tarnystei ir krikštija Jėzų, rodydamas jį kaip Dievo Avinėlį; galų gale aukščiausiu būdu liudija jį kaip kankinys, šitaip skelbdamas savo Viešpaties Kančią.

Švęsdami Pirmtako iškilmę, turime būti dėmesingi, kad patys galėtume atpažinti Kristų, tekančią Saulę, aplankančią mus Eucharistijoje, ir pasišvęsti jam uoliai bei nesavanaudiškai tarnauti kaip tas, apie kurį Jėzus sakė: „Jonas buvo degantis ir šviečiantis žiburys“ (Jn 5, 35). Joninių laužai gali būti pagonių vasaros saulėgrįžos ar lietuvių Rasos šventės reliktai, bet jie puikiai dera su krikščioniškąja švente, kurioje viskas kalba apie šviesą.