Įvadas AB 11 16
Švč. Mergelė Marija, Gailestingumo Motina
Lietuvoje iškilmė
Gailestingumo Motinos šventė greta rugsėjo 8 d. švenčiamos Šilinės yra viena iš dviejų didelių iškilmių, susijusių su ypatinga Mergelės Marijos globa Lietuvai. Pasak liturgijoje dažnai kartojamo Salve Regina – „Sveika karaliene“ priegiesmio, Mergelė Marija tikrai yra Mater Misericordiae – Gailestingumo Motina. Jau pirmą savo egzistencijos akimirką apsaugota nuo gimtosios nuodėmės ir tapusi Šventosios Dvasios sužadėtine, Marija nuostabiai patyrė Dievo gailestingumo pilnatvę. Per Apreiškimą ištardama fiat –„tebūnie“, ji sutiko bendradarbiauti su Viešpačiu išganymo plano įvykdyme. Vėliau, stovėdama prie Kryžiaus, ji tapo ne tik Jėzaus, bet ir Bažnyčios bei visų žmonių motina. Marija su didžiule meile žvelgia į visą žmoniją. Todėl ji gauna iš Dievo didžiausių malonių tiems, kurie, kaip mylimasis apaštalas Jonas, „priima ją pas save“ ir pripažįsta savo motina. Ji leidžia stipriau patirti Dievo gailestingumą tokioms šalims, kaip Lietuva, kurios pasišvenčia jai ir kurių žmonės pratę dažnai šauktis jos pagalbos.
Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslas, nežinomo dailininko tapytas apie 1620–1625 m., nuo to laiko kabojo ant Vilniaus sienos rytinių vartų. Tačiau jo ypatingo viešo gerbimo pradžia sietina su 1655–1661 m. karų su Maskva laikotarpiu. Saugodami miesto vartus, Vilniaus gyventojai meldė Marijos užtarimo. Sakoma, kad naktimis virš miesto danguje pasirodydavęs Aušros Vartų Dievo Motinos atvaizdas. Atsidėkojant už globą, 1671 m. paveikslas imtas puošti auksuoto sidabro drabužiu. Paveikslui pastatyta ir medinė koplyčia, saugojusi nuo lietaus, vėjo ir piktadarių. Šiai sudegus 1712–1715 m., pastatyta nauja mūrinė koplyčia, šiek tiek rekonstruota 1829 m.
Pirmos ypatingos iškilmės Aušros Vartų Dievo Motinai pagerbti surengtos po 1706 m. gegužės 18 d. Vilniaus gaisro. Nuo 1735 m. Aušros Vartuose lapkričio antrą savaitę imta švęsti Dievo Motinos Globos šventę. Ji išaugo į iškilmingus aštuonias dienas trunkančius atlaidus, 1773 m. popiežiui Klemensui XIV suteikus tam reikalingas privilegijas. 1927 m. liepos 2 d. Aušros Vartų Marija vainikuota popiežiaus Pijaus XI palaimintais aukso vainikais ir jai suteiktas Gailestingumo Motinos titulas. Tai reiškia, kad paveikslas oficialiai pripažintas stebuklingu.
Šiandien lapkričio 16 d. Gailestingumo Motinos iškilmė švenčiama visoje Lietuvoje, o Vilniuje tuo metu vyksta aštuonias dienas trunkantys Aušros Vartų atlaidai. Ypač atlaidų metu, bet ir per visus metus, Aušros Vartų Gailestingumo Motina gausiai lankoma; prie jos meldžiasi vilniečiai ir nemažai piligrimų ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Lenkijos bei kitų kraštų, katalikų, unitų ir stačiatikių.
Pamaldumas Aušros Vartų Gailestingumo Motinai plačiai paplitęs Lietuvoje ir pasaulyje. Lietuvoje yra penkiolika Aušros Vartų Motinai dedikuotų bažnyčių, JAV – penkios, Argentinoje ir Kanadoje – po vieną. Vatikane, Šv. Petro bazilikoje, įkurta Aušros Vartų Dievo Motinos koplyčia. 1993 m., rugsėjo 4 d. popiežius Jonas Paulius II, kalbėdamas Rožinio maldą Vilniaus Aušros Vartuose apsilankymo Lietuvoje metu, sakė to troškęs jau tada, kai vos priėmęs popiežystės naštą, meldėsi Vatikano lietuviškoje koplyčioje.