Įvadas C 03 19
Šv. Juozapas, Švč. M. Marijos sužadėtinis
Iškilmė
Pamaldumas šv. Juozapui gimė iš švelnumo, kuriuo viduramžiai apgaubė Mergelę Motiną ir Kūdikėlį Jėzų. Marijos Sužadėtinio ir Jėzaus tėvo maitintojo šventė (XV a.) išpuola per Gavėnią tarsi atsitiktinai, nes kai kurie seni kalendoriai kovo 20 d. mini to paties vardo kankinį. Kai kuriuose kraštuose ši šventė švenčiama Kalėdų laiku.Šv. Juozapo misiją globojant Jėzų ir Mariją aiškiai parodo Mišių dėkojimo giesmė: Juozapas yra „teisus vyras“ (Mt 1, 19), Mergelės Marijos sužadėtinis, „ištikimas ir išmintingas tarnas“, „Šventosios Šeimos sargas“, kuris „su tėviška meile globojo Jėzų“. Pradžios malda apžvelgia šių pareigų slėpinio gelmes: „Visagali Dieve, tu šventojo Juozapo ištikimai globai patikėjai žmonijos atpirkimo daigus“ (PM). Tačiau Viešpats norėjo, kad Bažnyčioje, kuri yra Kristaus Kūnas, šv. Juozapas ir toliau atliktų užduotį, kurią prisiėmė su tėvišku atsidavimu tarnaudamas viengimiui Dievo Sūnui (AM). Kaip Marija, Jėzaus Motina, yra Bažnyčios Motina, taip ir Juozapas, Jėzaus globėjas, yra ir Bažnyčios globėjas. Štai kodėl mes prašome, kad Bažnyčia, kurios užduotis – įvesdinti visus žmones į Įsikūnijimo slėpinio pilnatvę, visada būtų „šventojo Juozapo globojama“ ir užtariama (PM).