Įvadas C 11 01
Visi Šventieji
Iškilmė
Visų Šventųjų iškilmė gimė VIII a. keltų krašte. Artėjant žiemai Bažnyčia mums pristato šią šlovės viziją ir kviečia gyventi atgimimo po mirties viltimi. Ji taip pat nori, kad suvoktume savo solidarumą su visais tais, kurie įžengė į neregimąjį pasaulį. Su dideliu džiaugsmu švenčiame Visų Šventųjų iškilmę (ĮP); tikime, kad jie, „patys būdami ramūs dėl savo laimės“ (AM), „mus užtaria“ (PM) ir „rūpinasi mūsų išganymu“ (AM). Kiekvienas šventasis nuolat regi Dievą ir patiria jo meilę. Visi kartu jie sudaro miestą, mūsų motiną aukštybių Jeruzalę (plg. Gal 4, 26; DG), Karalystę, atvertą gyvenantiems pagal Palaiminimus (KP). Jie yra dangaus Bažnyčia.Šventųjų mūsų brolių bei seserų (DG) laimė kyla iš Dievo ir kiekviename jų unikaliu būdu atsikartoja jo paveikslas. Todėl minėdami juos „garbiname nuostabųjį Dievą, vieną Šventą tarp visų šventųjų“ (KM). Visi išgelbėti Kristaus, visi gimę iš atverto Jo šono. Todėl tobuliausia šventųjų bendravimo vieta yra Eucharistija. Būtent čia Viešpats Jėzus pašventino juos savo meilės pilnatve. Čia galime nuolankiai prašyti Dievo malonės, „kuri mus nuo šito žemės keleivių stalo tobulos Jo meilės takais nuvestų į dangiškosios Tėvynės puotą“ (KM).