Įvadas C 11 16
Švč. Mergelė Marija,
Gailestingumo Motina
Lietuvoje iškilmė
Šios dienos psalmė atkartoja kiekvienai maldai būdingą judesį: pereiti nuo maldavimo prie šlovinimo (Dievas šlovinamas, nes išklausė vargšo maldavimą ir ištraukė jį iš purvo). Ta pati maldos eiga kartojasi visuose šios šventės tekstuose: klystantys ir varguose skęstantys žmonės maldauja malonės (ĮP), gauna išganymo sakramentus (KM) ir šlovina Dievą, kuris juos išklausė (KP). Šio maldos judesio centras ir ašis – tai išmėginimo pakėlimas, pagijimas, išlaisvinimas. Vien Dievas gali tai suteikti. Iš tiesų jis į mus žvelgia, yra didžiai maloningas, jis laimina, jis yra ištikimas, o jo gailestingumas – begalinis (ĮP, KP). Išganymas, kurį jis suteikia, – tai dalyvavimas dieviškojoje prigimtyje (AM). Bet šis dalyvavimas tapo įmanomas tik Mesijo, atsiųsto Dievo Sūnaus, gimusio iš moters, dėka (2 skaitinys).
Šitaip išaiškėja ypatinga Mergelės Marijos vieta išganymo istorijoje. Išganytojo Motina nepakartojamu būdu dalyvauja jo gailestingume ir tampa didžiausia mūsų pagalba išmeldžiant Dievo malonių. Ji globojo mūsų tėvus, ji negali atmesti savo vaikų; kaip motina ji mums maloninga, gailestinga, galingai užtaria. Tad karštai jai melskimės, šią šventės dieną „pasiimkime ją pas save“ (Evangelija).