Spausdinti

Įvadas C Bažnyčios pašventinimo metinės


Bendrosios Bažnyčios pašventinimo

metinių Mišios

Liturginiai tekstai

Per metus krikščionys švenčia tris bažnyčios pašventinimo metines: savo parapijos ar bendruomenės bažnyčios, savo vyskupijos katedros, kurioje yra vyskupo sostas, ir popiežiaus katedros – Laterano bazilikos. Visais šiais atvejais šventimo šerdis yra Bažnyčios slėpinys. Žmonių pastatytas pastatas vadinasi bažnyčia, t. y. Dievo sušauktas „susirinkimas“, nes joje glaudžiasi Dievo tautos susirinkimas. Būtent pakrikštytųjų tauta ir yra gyvoji Kristaus Bažnyčia. Statant bažnyčią, pašventinamą dedikacijos apeigomis, siekiama ne ko kita, kaip tik „dangiškosios Jeruzalės statybos“ iš „gyvųjų akmenų“ (PM 2). Susirinkdami į bažnyčią, atsiliepiame į Dievo, norėjusio, kad jo tauta būtų vienas „Susirinkimas“ (PM 3), kvietimą. Mūsų susirinkimas kartu yra dangaus Bažnyčios, „šventojo miesto, Naujosios Jeruzalės“ (ĮP 2), ženklas. Viešpats iš mūsų stato „amžinąją savo šlovės buveinę“ (PM 2).
Bažnyčios pašventinimo šventė turi mums padėti įsisąmoninti, kad mes esame „Dievo šventovė“ ir kad „mumyse gyvena Dievo Dvasia“ (KP 1). Ji turi padėti mums drauge augti, kad vis labiau taptume „Dvasine Šventove, kunigiška tauta“ (KP 2).