Spausdinti

Liturginiai tekstai Bažnyčios metinės

 

Bendrosios Bažnyčios pašventinimo Metinių Mišios

Metines švenčiančioje bažnyčioje

 

Įvadas AB; Įvadas C

Visuotinė malda

Meditacija A; Meditacija B; Meditacija C

 

Įžangos priegiesmis    Ps 67, 36

Dievas šiurpulingai didus savo šventovėj, Izraelio tai Dievas! Savo tautą jisai daro stiprią, galingą. Pagarbinkim Dievą!

Pradžios malda

Dieve, tu kasmet mums leidi minėti šios tavo buveinės pašventinimo sukaktį; išklausyk savo tautos maldas, kad tavo garbė visada čia skambėtų ir mes laimėtume tobulą atpirkimą.

Pirmasis skaitinys (ne Velykų laiku) 1 Kar 8, 22–23. 27–30

Nenuleisk akių nuo šitų namų
Iš pirmosios Karalių knygos.
Šventyklos pašventinimo dieną Saliamonas atsistojo visos Izraelio bendruomenės akivaizdoje priešais Viešpaties aukurą, ištiesė rankas į dangų ir tarė: „Viešpatie, Izraelio Dieve, viršuje danguje ir apačioje žemėje nėra tokio Dievo, kuris kaip tu laikytųsi sandoros ištikimybės savo tarnams, visa širdimi atsidavusiems. Argi reikia manyti, kad Dievas iš tiesų gyvenąs žemėje? Štai nė dangus, nė dangų dangūs tavęs neaprėpia, tai juo labiau šie namai, kuriuos pastačiau. Bet atsižvelk, Viešpatie, mano Dieve, į maldą, kuria tavo tarnas kreipias į tave šiandieną! Nenuleisk akių dieną naktį nuo šitų namų, nuo šitos buveinės, apie kurią esi sakęs, kad čia gyvens tavo vardas! Išgirsk tą maldą, kurią tavo tarnas šioje vietoje melsis! Išgirsk savo tarno ir savosios tautos Izraelio maldavimą, kada jie čia melsis! Išgirsk danguje, kur tu gyveni! Išklausyk ir būk gailestingas!“
Arba: 2 Krn 5, 6–6, 2; Iz 56, 1. 6–7; Ez 43, 1–2. 4–7a.

Atliepiamoji psalmė     Ps 83, 3. 4. 5 ir 10. 11

Kaip miela man tavo buveinė, dangaus kariuomenių Viešpatie!

Siela man ilgisi, alpsta

Viešpaties kiemo atšlainių.
Mano širdis ir mano kūnas
džiūgaudami sveikintų gyvąjį Dievą. –

Net žvirblis pastoginę susiranda,

blezdinga susikrauna lizdą vaikeliams.
Ilgiuosi aukuro tavo,
o dangaus kariuomenių Viešpatie,
o mano Dieve, mano Valdove! –

Laimingi, kurie namuose tavo gyvena,

nuolatos teikia tau, Viešpatie, šlovę.
Tu mūsų skydas, o Dieve! Maloniai pažvelki,
pažvelki į veidą savo pateptinio. –

Viena diena tavo atšlainiuos geresnė,

negu tūkstantis kur kitur.
Maloniau man prie Dievo namų slenksčio palikti,
kaip nedorėlių pastogėj viešėti. –
Arba:  1 Krn 29, 10–12.

Pirmasis skaitinys (Velykų laiku)    Apd 7, 44–50

Aukščiausiasis negyvena rankų darbo būstuose
Iš Apaštalų darbų.
Steponas bylojo liaudžiai, seniūnams ir Rašto aiškintojams: „Mūsų protėviai dykumoje turėjo apreiškimo padangtę, įrengtą kalbėjusiojo Mozei nurodymu, kad padarytų ją pagal regėtą jos vaizdą. Mūsų protėviai ją pasiėmė ir atsigabeno, kai Jozuė užėmė pagonių žemes. Dievas išstūmė pagonis, užleisdamas jų vietą mūsų tėvams iki pat Dovydo laikų. Šis susilaukė Dievo akyse malones ir prašė nurodymo statyti šventyklą Jokūbo namams. Ją ir pastatė Saliamonas, vis dėlto Aukščiausiasis negyvena rankų darbo būstuose. Taip sako ir pranašas: ‘Dangus – mano sostas, o žemė – pakojis po mano kojų. Kokius namus jūs norite man pastatyti? – klausia Viešpats, – ar kokia mano poilsio vieta? Argi ne mano rankomis visa tai padaryta?’“
Arba: Apr 21, 1–5a; Apr 21, 9b–14.

Atliepiamoji psalmė     Ps 94, 1–7

Stokim Viešpaties akivaizdon, duokim jam šlovę
Arba:
Aleliuja

Ateikite, linksmai šlovinkim Viešpatį.

Šaukim iš džiaugsmo, nes jis mūs tvirtovė.
Su padėka jo akivaizdon eikim,
jam giesmes džiugesio pinkim. –

Dievas – Viešpačių Viešpats,

tai didis valdovas, ne toks, kaip dievaičiai.
Jo vieno rankose žemės gilybės,
jo valdžioje ir kalnų viršūnės.
Jo yra jūra, nes jis ją sutvėrė,
ir sausuma – jo rankų darbas. –

Tad eikime, pulkime žemėn prieš Dievą,

prieš Viešpatį klaupkim, kuris mus sutvėrė.
Jis mūsų Dievas, o mes jo ganoma liaudis,
jo rankų globojamos avys. –
Arba: Ps 83, 3. 4. 5 ir 10. 11; Ps 121, 1–4. 8–9.

Antrasis skaitinys    Ef 2, 19–22

Auga visas pastatas, tampantis šventove Viešpatyje
Iš šventojo apaštalo Pauliaus laiško Efeziečiams.
Broliai! Jūs jau nebesate ateiviai nei svetimi, bet šventųjų bendrapiliečiai ir Dievo namiškiai, užstatyti ant apaštalų ir pranašų pamato, turintys kertiniu akmeniu patį Jėzų Kristų, ant kurio darniai auga visas pastatas, tampantis šventove Viešpatyje, ant kurio ir jūs esate drauge statomi, kaip Dievo būstinė Dvasioje.
Arba: 1 Kor 3, 9b–11. 16–17; Žyd 12, 18–19. 22–24; 1 Pt 2, 4–9.

Posmelis prieš evangeliją     Apr 21, 3

(Aleliuja.) – Štai Dievo padangtė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos. – (Aleliuja.)

Evangelija    Jn 10, 22–30

Aš savo avims duodu amžinąjį gyvenimą
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Joną.
Jeruzalėje buvo Šventyklos pašventinimo iškilmės. Buvo žiema. Jėzus vaikščiojo šventykloje, Saliamono stoginėje. Ten jį apspito žydai ir ėmė klausinėti: „Kaip ilgai laikysi mus abejonėse? Jeigu esi Mesijas, pasakyk mums atvirai!“ Jėzus jiems atsakė: „Aš jums pasakiau, tik jūs netikite. Mano darbai, kuriuos aš darau savo Tėvo vardu, liudija apie mane. Bet jūs netikite, nes jūs – ne manosios avys. Manosios avys klauso mano balso; aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą: jos nežus per amžius, ir niekas jų nepagrobs iš mano rankos. Tėvas, kuris man jas davė, yra aukščiau už viską, ir niekas jų neišplėš iš Tėvo rankos. Aš ir Tėvas esame viena“.
Arba: Mt 16, 13–19; Lk 19, 1–10; Jn 2, 13–22.

Atnašų malda

Padaryk, Viešpatie, ir mus sau miela auka, kaip kitados šią dieną pripildei šituos namus savo garbės ir šventumo.

Dėkojimo giesmė

Dievo šventovės – Bažnyčios paslaptis
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga tave amžinasis Tėve, garbinti ir tau dėkoti per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Tu regimoje šventovėje, kurią šioje vietoje pasistatyti mums leidai, nepaliaujamai globoji pas tave keliaujančią savo šeimyną ir prakilniai rodai bei vykdai savo bendravimo su mumis paslaptį. Čia tu iš mūsų statai dvasinę savo šventovę ir visame pasaulyje išplitusią Bažnyčią ugdai kaip Viešpaties kūną, kol ji pasieks pilnatvę ir, amžinoje garbėje tave regėdama, taps dangiškąja Jeruzale. Todėl mes su visa šventųjų daugybe tavo garbės šventovėje šloviname tave didinga giesme: Šventas...

Komunijos priegiesmis    1 Kor 3, 16–17

Jūs esate Dievo šventovė, ir jumyse gyvena Dievo Dvasia. Dievo šventovė šventa, ir toji šventovė – tai jūs!

Komunijos malda

Tavo palaima ir džiaugsmas, Viešpatie, telydi tau atsidavusius žmones, kad visi, kurie šiose iškilmėse dalyvavo, jaustųsi praturtinę savo dvasią.