Spausdinti

Įvadas BC Eilinis 14


Liturginiai tekstai B
Liturginiai tekstai C

Kiekvienas sekmadienis yra Kristaus Velykų paminėjimas. Tad reikšminga tai, jog šiandien Eucharistijos šventimas prasideda žodžiais: „Kai būnam tavo šventovėj, atsimenam vis, koks esi maloningas“ (ĮP); be to, nepamirškime, jog Viešpaties šventovė pirmiausiai yra Kristaus kūnas, suburta pakrikštytųjų bendrija. Tolesnė malda taip pat primena Velykų slėpinį: „Dievas pakėlė nupuolusį pasaulį nusižeminimu savo Sūnaus“, kuris numirė ant kryžiaus, taip mus išplėšdamas „iš nuodėmės vergijos“. Kristaus prisikėlimu Dievas mums atvėrė kelią į „amžinąjį džiaugsmą“ – laimės ir švento linksmumo šaltinį visai krikščionių tautai (PM). Pirmoje sekmadienių dėkojimo giesmėje plėtojama ta pati tema (1 SDG).
Maitindamiesi prie Viešpaties stalo mes atnaujiname savo dalyvavimą jo Velykose. Atnašų malda primena, kad Šv. Komunija „mus išmoko kasdien labiau gyventi dangui“ (AM). Pabaigos maldoje prašoma „be paliovos Viešpatį garbinti“ ir pabrėžiama, kad Eucharistija visų pirma yra dėkojimas, Dievo šlovinimas (KM). Šioje maldoje aidi 33 (34) psalmės atgarsis: „Visuomet Viešpatį garbinsim“. Ši psalmė, iš kurios paimtas priegiesmis „Patyrinėkit ir pamatysit, koksai Viešpats geras“ (KP 1), ypač tinka Šv. Komunijai.