Spausdinti

Įvadas C Kristaus Apsireiškimas


Liturginiai tekstai

Trys Karaliai

Kristaus epifanija – apsireiškimas pasauliui – yra daugialypis. Todėl Bažnyčia pamėgo Kalėdų laiku švęsti dvi sekas įvykių, kurie Jėzuje palaipsniui atskleidė Dievo Sūnų, tapusį žmogumi. Vieni įvykiai susiję su jo gimimu ir vaikyste, kiti ženklina jo viešojo gyvenimo pradžią. Tarp vaikystės įvykių pats reikšmingiausias yra išminčių atvykimas į Bet­liejų; tarp vėlesnių – Viešpaties Krikštas Jordane. Išminčių atvykimas patraukė dėmesį labiau nei piemenų atėjimas, nes anie žmonės atvyko iš už Izraelio ribų, iš tolimų Rytų. Patraukdamas juos prie Kūdikio Kristaus, Dievas „apšviesti pasaulio tautoms kaip šviesą atskleidė žmonijos išganymo paslaptį“ (DG). Tad Kristaus, „Viešpaties Valdovo“, kuris „dangaus šviesa mums šviečia“ (KM), kurio „apsireiškimu žmogaus mirtingame kūne Dievas mus iškėlė į jo nemirtingumo garbę“ (DG), Apsireiškimo šventė yra ir žmonių kvietimo tikėti, o po to regėti Dievą šventė (PM). Keliu nuo tikėjimo iki regėjimo šviesos link su mumis eina Jėzus, kurį Eucharistijoje Bažnyčia „aukoja ir priima“ (AM). Taip liturginis šventimas mums teikia „dangaus šviesą“ (KM), kuri mus kaip išminčius „nuves ten, kur regėsime visą Dievo didybę“ (PM).