Liturginiai tekstai B eilinis 17
Įžangos priegiesmis Ps 67, 6–7. 36
Tėvas našlaičiams, globėjas našlėms yra Dievas savo šventoj buveinėj. Duoda namus apleistiesiems, belaisviams gerovės duris atidaro. Savo tautą jisai daro stiprią, galingą.
Pradžios malda
Dieve tavimi pasitikinčiųjų Globėjau! Be tavęs nėra nieko tvirta ir nieko šventa! Būk mums kantrus ir gailestingas, valdyk mus ir mokyk, naudojantis laikinomis gėrybėmis, vis kelti akis į amžinąsias.
Pirmasis skaitinys 2 Kar 4, 42–44
Privalgys, ir dar atliks
Iš antrosios Karalių knygos.
Kartą atvyko vyriškis iš Baal-Šališos ir Dievo žmogui Eliziejui atnešė pirmųjų tų metų vaisių: dvidešimt miežinės duonos kepaliukų ir naujų grūdų pintinėje. Eliziejus paliepė tarnui: „Paduok tai žmonėms – tegu valgo!“ Tasai dar dvejojo: „Kaip tiek paduoti šimtui vyrų!“ Tačiau Eliziejus griežtai reikalavo: „Paduok tai žmonėms – tegu valgo, nes štai ką sako Viešpats: ‘Privalgys, ir dar atliks’“. Tada tarnas padavė jiems, ir tie valgė, ir dar liko, kaip Viešpats buvo pasakęs.
Atliepiamoji psalmė Ps 144, 10–11. 15–18
Viešpatie, atveri savo dosniąją ranką
ir maitini mus sočiai.
Viešpatie, tegu visi tvariniai tau dėkoja,
tegu tave garbina ištikimieji.Tegu jie skelbia tavo karalystės kilnumą,
tegu garsina tavo galybę. –
Į tave krypsta akys kiekvieno,
savo metu visiems duodi peno.Atveri savo dosniąją ranką,
sočiai maitindamas visa, kas gyva. –
Kur Viešpats žengia – žengia teisingai,
ką jis padaro, tas šventa.Dievas arti kiekvienam, kas jo šaukias,
kiekvienam, kas iš tyros širdies šaukias. –
Antrasis skaitinys Ef 4, 1–6
Vienas kūnas, vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas Krikštas
Iš šventojo apaštalo Pauliaus laiško Efeziečiams.
Broliai! Aš, kalinys Viešpatyje, raginu jus elgtis, kaip dera jūsų pašaukimui, į kurį esate pašaukti. Su visu nuolankumu bei meilumu, su didžia kantrybe palaikykite tarpusavio meilę, uoliai sergėkite Dvasios vienybę taikos ryšiais. Vienas kūnas ir viena Dvasia, kaip ir esate pašaukti į vieną savo pašaukimo viltį. Vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas Krikštas. Vienas Dievas ir visų Tėvas, kuris virš visų, per visus ir visuose.
Posmelis prieš Evangeliją Lk 7, 16
Aleliuja. – Didis pranašas atsirado mūsų tarpe, ir Dievas aplankė savo tautą. – Aleliuja.
Evangelija Jn 6, 1–15
Davė išdalyti visiems, kiek kas norėjo
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Joną.
Jėzus nuvyko anapus Galilėjos, arba Tiberiados, ežero. Jį lydėjo gausi minia, nes žmonės matė stebuklus, kuriuos jis darė ligoniams. Jėzus užkopė į kalną ir ten atsisėdo kartu su mokiniais. Artėjo žydų šventė Velykos. Pakėlęs akis ir pamatęs, kokia daugybė pas jį atėjusi, Jėzus paklausė Pilypą: „Kur pirksime duonos jiems pavalgydinti?“ Jis klausė mėgindamas jį, nes pats žinojo, ką darysiąs. Pilypas jam atsakė: „Už du šimtus denarų duonos neužteks, kad kiekvienas gautų bent gabalėlį“. Vienas iš mokinių, Simono Petro brolis Andriejus, jam pasakė: „Čia yra vienas berniukas, kuris turi penkis miežinės duonos kepaliukus ir dvi žuvis. Bet ką tai reiškia tokiai daugybei!“ Jėzus tarė: „Susodinkite žmones!“ Toje vietoje buvo daug žolės. Taigi jie susėdo, iš viso kokie penki tūkstančiai vyrų.
Tada Jėzus paėmė duoną, sukalbėjo padėkos maldą ir davė išdalyti visiems ten sėdintiems; taip pat ir žuvų, kiek kas norėjo. Kai žmonės pavalgė, jis pasakė mokiniams: „Surinkite likučius, kad niekas nepražūtų“. Taigi jie surinko ir iš penkių miežinės duonos kepalėlių pripylė dvylika pintinių gabaliukų, kurie buvo atlikę nuo valgiusiųjų. Pamatę Jėzaus padarytą stebuklą, žmonės sakė: „Jis tikrai yra tas pranašas, kuris turi ateiti į pasaulį“. O Jėzus, supratęs, kad jie ruošiasi pasigriebti jį ir paskelbti karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną.