Liturginiai tekstai B eilinis 21
Įžangos priegiesmis Ps 85, 1. 2, 3
Viešpatie, kreipk savo ausį, mane išklausyki. Mano dieve, gelbėki tarną, kuris tavim vilias. Viešpatie, manęs pagailėki, be paliovos į tave aš šaukiuosi.
Pradžios malda
Dieve, sujungęs visų tikinčiųjų mintis į vieną siekimą, padėk savo žmonėms mylėti tavo įsakymus ir ilgėtis tavųjų pažadų, kad šio pasaulio sūkuriuose mūsų širdys veržtųsi į tikrojo džiaugsmo tėvynę.
Pirmasis skaitinys Joz 24, 1–2a. 15–18b
Tarnausime Viešpačiui, nes jis – mūsų Dievas
Iš Jozuės knygos.
Jozuė surinko visas Izraelio gimines į Sichemą. Jis susišaukė Izraelio seniūnus, jo viršininkus, teisėjus ir prievaizdus. Jiems stojus Dievo akivaizdon, Jozuė tautai bylojo: „Jeigu jums nepatinka tarnauti Viešpačiui, tai šiandien pasirinkite, kam jūs tarnausite: dievams, kuriuos garbino jūsų tėvai anapus upės, ar dievams amoritų, kurių šalyje jūs gyvenate. O aš ir mano namai tarnausime Viešpačiui“. Tauta atsiliepė: „To niekad nebus, kad pamestume Viešpatį ir imtume tarnauti svetimiems dievaičiams! Viešpats, mūsų Dievas, mus ir mūsų tėvus išvedė iš Egipto, iš vergavimo vietos. Jis mūsų akyse padarė didingų stebuklų ir saugojo mus visuose keliuose, kuriais ėjome, tarp visų tautų, per kurias mums teko keliauti. Todėl mes tarnausime Viešpačiui, nes jis – mūsų Dievas“.
Atliepiamoji psalmė Ps 33, 2–3. 16–23
Patyrinėkit ir pamatysit, koksai Viešpats geras.
Aš visuomet Viešpatį gerbsiu,
mano burna šlovins jį nuolat.Tuo mano siela didžiuojas.
Tegu nuskriaustieji tai girdi ir džiaugias. –
Į teisiuosius Viešpats žvelgia maloniai,
ausys jo girdi jų šauksmą.Nuo piktavalių nusigręš Viešpaties veidas,
ir niekas nebeminės žemėj jų vardo. –
Šaukias teisieji – juos Viešpats išgirsta,
iš visų nelaimių juos gelbi.Artimas Viešpats sugrudusiai širdžiai,
išvargintas sielas pagydo. –
Daugel bėdų ištinka teisuolį,
bet išvaduoja jį Viešpats.Saugo Viešpats jo visus kaulus:
nė vienas jų nesulūžta. –
Per nelabumą bedievis pražūva,
bus nubausti, kurie nekenčia teisingo.Viešpats vaduoja saviškių gyvybę.
Sveikas išlieka, kuris prie jo glaudžias. –
Antrasis skaitinys Ef 5, 21–32
Santuokos paslaptis yra didelė, žvelgiant į Kristų ir Bažnyčią
Iš šventojo apaštalo Pauliaus laiško Efeziečiams.
Broliai! Pakluskite vieni kitiems dėl Kristaus baimės. Jūs, moterys, būkite klusnios savo vyrams, lyg kad Viešpačiui, nes vyras yra žmonos galva, kaip Kristus yra Bažnyčios galva, – jis, kūno gelbėtojas. Ir kaip Bažnyčia klauso Kristaus, taip ir moterys visame kame teklauso vyrų. Jūs, vyrai, mylėkite žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią ir atidavė už ją save, kad ją pašventintų, apvalydamas vandens nuplovimu ir žodžiu, kad padarytų sau garbingą Bažnyčią, neturinčią jokios dėmės, nei raukšlės, nei nieko tokio, bet šventą ir nesuteptą. Taip ir vyrai turi mylėti savo žmonas, tarytum savuosius kūnus. Kas myli žmoną, myli save patį. Juk niekas niekada nėra nekentęs savo kūno, bet jį maitina ir globoja, kaip ir Kristus Bažnyčią. Mes gi esame jo kūno nariai. „Todėl žmogus paliks tėvą bei motiną ir glausis prie savo žmonos, ir du taps vienu kūnu“. Šita paslaptis yra didelė, – aš tai sakau, žvelgdamas į Kristų ir Bažnyčią.
Posmelis prieš evangeliją Jn 6, 63b. 68b
Aleliuja. – Viešpatie, tavo žodžiai, yra dvasia ir gyvenimas. Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. – Aleliuja.
Evangelija Jn 6, 60–69
Pas ką mes eisime? Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Joną.
Daugelis Jėzaus mokinių sakė: „Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis!“ Jėzus, žinodamas, kad mokiniai dėl to murma, paklausė: „Jus tai piktina? O kas būtų, jei pamatytumėte Žmogaus Sūnų, užžengiantį ten, kur jis buvo pirmiau?! Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda. Žodžiai, kuriuos jums kalbėjau, yra dvasia ir gyvenimas. Bet kai kurie iš jūsų netiki“. Mat Jėzus iš pat pradžių žinojo ir kas netiki, ir kas jį išduos. Jis dar sakė: „Štai kodėl aš jums sakiau: niekas neateis pas mane, jeigu jam nebus duota Tėvo“. Nuo to meto nemaža jo mokinių pasitraukė ir daugiau su juo nebevaikščiojo. Tada Jėzus paklausė Dvylika: „Gal ir jūs norite pasitraukti?“ Simonas Petras atsakė: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. Mes įtikėjome ir pamatėme, kad tu – Dievo Šventasis“.