Spausdinti

Meditacija B eilinis 21


Liturginiai tekstai

Užžengiantysis

Tuo tarpu mano žodžiai skirti prisiimto kūno slėpiniui. Dabar klausiu tuos dangiškųjų paslapčių tyrinėtojus, tegul jie kalba apie Kristaus, pagal savo prigimtį gimusį iš mergelės, slėpinį. Ką jie pasakys, iš kur mergelė pradėjo, iš kur mergelė pagimdė? Kokią atras besvarstydami pirminio pradėjimo priežastį, ir kas užsimezgė motinos įsčių prieglobstyje? Iš kur kūnas ir iš kur žmogus? Ką pagaliau reiškia, kad iš dangaus nužengė Žmogaus Sūnus, pasilikdamas danguje? Juk pagal kūnų dėsnius nužengti ir pasilikti reiškia ne tą pat: pirmuoju atveju tai yra pasitraukimo sukeltas perkeitimas, antruoju – pasilikimo nulemtas nekintamumas. Kūdikis knerkia, bet jis tebėra danguje; vaikas auga, bet jis išlieka pilnatvės Dievas. O kai pagaliau jis vėl užžengia ten, kur buvo pirmiau, ir kai nužengia pasilikdamas – kokia žmogaus proto geba pajėgtų šitai suvokti ir aprėpti! Juk Viešpats sako: „O kas būtų, jei pamatytumėte Žmogaus Sūnų, užžengiantį ten, kur jis buvo pirmiau?“ (Jn 6, 62).Žmogaus Sūnus užžengia ten, kur buvo pirmiau; ir kokia nuovoka gali šitai suprasti? Nužengia iš dangaus Žmogaus Sūnus, kuris yra danguje; ir kokia logika gali šitai įrodyti? „Žodis tapo kūnu“; ką byloja šie žodžiai? Tampa Žodis kūnu, vadinasi, Dievas tampa žmogumi; tas, kuris yra žmogus, tebėra danguje; tas, kuris yra Dievas, yra nužengęs iš dangaus. Užžengia nužengdamas, tačiau nužengia nenužengdamas. Yra tas, kuris buvo, ir yra tas, kas nebuvo. Apžvelgiame priežastis, bet trūksta plano. Įžvelgiame planą, bet priežasčių nesuprantame. Tačiau Kristų Jėzų pažinsime ir tiek tesuprasdami; o manydami daugiau suprantą, nepažinsime jo labiau.

Šv. Hiliaras Puatjietis, † 367

Biografija