Spausdinti

Liturginiai tekstai C Gavėnia 2

Įvadas

Meditacija

Visuotinė malda

Įžangos priegiesmis      Ps 26, 8–9

Apie tave širdis man byloja: „Tu jo veido ieškoki“. Tavo, Viešpatie, veido aš ieškau. Nuo manęs savo veido neslėpki.

Arba:    Ps 24, 6. 2. 22

Viešpatie, atsimink, kad esi maloningas, atmink nuo pradžios, kokią meilę man rodei. Tegul priešas dingsties neturės dėl manęs džiaugtis. Dieve, savąją tautą apsaugok nuo visokių nelaimių!

Pradžios malda

Dieve, įsakęs klausyti Tavo mylimojo Sūnaus, prabilk į mūsų sąžines, nuskaidrink dvasios žvilgsnį, kad galėtume išvysti dangiškąją tavo garbę ir ja džiaugtis.

Pirmasis skaitinys     Pr 15, 5–12. 17–18

Dievas sudaro sandorą su ištikimuoju Abraomu
Iš Pradžios knygos.
Išsivedė Dievas Abramą laukan ir tarė: „Pažvelk į dangų ir suskaityk žvaigždes, jei tik įstengsi jas suskaityti“. Ir jam pasakė: „Tokie skaitingi bus tavo palikuonys“. Abramas tikėjo Viešpačiu, ir tai jam Viešpats įskaitė teisuman. Jis tarė jam: „Aš esu Viešpats, kuris tave išvedžiau iš Chaldėjos Uro, kad tau atiduočiau turėti šį kraštą“. Abramas paklausė: „Viešpatie, mano Dieve, iš ko man suprasti, kad jį nuosavybėn aš gaunu?“ Jam Viešpats atsakė: „Paskirk man trimetę karvę, trimetę ožką, trimetį aviną, taipogi purplelį ir balandžiuką“.
Visus tuos gyvulius Abramas papjovė, perkirto perpus ir puses išdėstė vieną prieš kitą; paukščių tačiau nedalijo. Tuomet skerdieną užpuolė plėšrieji paukščiai, bet juos Abramas nuvaikė. Saulėlydžiu Abramui užėjo alpumas, jį apėmė didelė, klaiki baimė. Nusileido saulė ir gūdžiai sutemo. Staiga atsirado rūkstanti krosnis ir liepsnojantis deglas, kuriuodu perėjo tarp padalytos skerdienos. Anądien Viešpats sudarė su Abramu štai tokią sandorą: „Aš tavo palikuonims atiduosiu šį kraštą nuo Egipto upės iki didžiosios upės – Eufrato“.

Atliepiamoji psalmė     Ps 26, 1. 7–9. 13–14

Viešpats – mano šviesa, Gelbėtojas mano.

Viešpats – mano šviesa, Gelbėtojas mano:

ko man bijotis?
Viešpats gina mano gyvybę: ko man drebėti? –

Tu, Dieve, išgirsk mano balso šaukimą,

būk man maloningas, mane išklausyki.
Apie tave širdis man byloja: „Tu jo veido ieškoki“.
Tavo, Viešpatie, veido aš ieškau. –

Nuo manęs savo veido neslėpki,

savojo tarno rūsčiai šalin nevaryki.
Tu mano pagalba – manęs neatmeski,
manęs nepaliki, o Dieve, Gelbėtojau mano! –

Tikiuos pamatyti Viešpaties gėrį

toje šalyje, kur gyvybė.
Tu Viešpaties lauki ir vyriškai elkis,
turėk tvirtą širdį, Viešpačiu remkis! –

Antrasis skaitinys     Fil 3, [17–19]. 20–4, 1

Kristus padarys mus panašius į savo garbingąjį kūną
Iš šventojo apaštalo Pauliaus laiško Filipiečiams.
Broliai! [Visi būkite mano sekėjai ir žiūrėkite į tuos, kurie elgiasi pagal mūsų pavyzdį. Daugelis – apie juos aš ne kartą esu jums kalbėjęs ir dabar su ašaromis kalbu – elgiasi, kaip Kristaus kryžiaus priešai. Jų galas – pražūtis, jų dievas – pilvas, ir jų garbė – gėda. Jie temąsto apie žemės daiktus. Tuo tarpu] mūsų tėvynė danguje, ir iš ten mes laukiame Išgelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuris pakeis mūsų vargingą kūną ir padarys jį panašų į savo garbingąjį kūną ta galia, kuria jis sau visa palenkia. Taigi, mano broliai, mano mylimieji ir išsiilgtieji, mano džiaugsme ir mano vainike, – tvirtai stovėkite Viešpatyje, mylimieji!

Posmelis prieš Evangeliją     plg. Mt 17, 5

Iš spindinčio debesies pasigirdo Tėvo balsas: „Šitas mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!“

Evangelija     Lk 9, 28b–36

Besimeldžiant jo veido išvaizda visiškai pasikeitė
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką.
Jėzus pasiėmė Petrą, Joną ir Jokūbą ir užkopė į kalną melstis. Besimeldžiant jo veido išvaizda visiškai pasikeitė, o drabužiai pasidarė skaisčiai balti. Ir štai pasirodė du vyrai, kurie kalbėjosi su juo. Tai buvo Mozė ir Elijas. Jie atrodė spindulingi ir kalbėjo apie Jėzaus gyvenimo pabaigą, būsiančią Jeruzalėje. Petras ir jo draugai buvo apimti miego. Išbudę jie pamatė jo spindėjimą ir stovinčius šalia jo du vyrus. Šiems tolstant, Petras kreipėsi į Jėzų: „Mokytojau, kaip gera mums čia! Padarykime tris palapines: vieną tau, kitą Mozei ir trečią Elijui“. Jis nesižinojo, ką kalbąs. Jam tai besakant, užėjo debesis ir uždengė juos. Jiems panyrant į debesį, mokiniai nusigando. O iš debesies aidėjo balsas: „Šitas mano išrinktasis Sūnus, jo klausykite!“ Balsui nuskambėjus, Jėzus liko vienas. O jie tylėjo ir tomis dienomis niekam nesakė apie savo regėjimą.

Atnašų malda

Mišių auka, Viešpatie, tegul mums naikina kaltybes ir pašventina tikinčiųjų kūną ir sielą Velykų šventėms.

Dėkojimo giesmė

Kristaus atsimainymas
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga visada ir visur tau dėkoti, šventasis Viešpatie, visagali Tėve, amžinasis Dieve, per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Jis, paskelbęs mokiniams apie jo laukiančią mirtį, ant švento kalno jiems leido išvysti savo didingumą, kai Įstatymas ir Pranašai paliudijo, kad per kančią einama į garbingą prisikėlimą. Todėl mes drauge su dangaus galybėmis čia, žemėje, garbiname tavo didybę nepaliaujama giesme: Šventas...

Komunijos priegiesmis    Mt 17, 5

„Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo labai gėriuosi; jo klausykite!“ – skelbia dangaus Tėvas.

Komunijos malda

Priėmę garbingus sakramentus, visa širdimi dėkojame tau, Viešpatie, kad mums, dar gyvenantiems žemėje, jau leidi ragauti dangaus gėrybių.