Meditacija C 06 24
Šv. Jono Krikštytojo gimimas (išvakarės)
„Tavo prašymas išklausytas“
Atėjo angelas Gabrielius pas Zachariją, o ne pas jo žmoną Elzbietą, Jono motiną; atėjo, kartoju, angelas Gabrielius pas Zachariją, ne pas Elzbietą; kodėl? Todėl, kad Jonas per Zachariją turėjo rastis Elzbietos įsčiose. Taigi angelas, apreikšdamas gimsiant Joną, atėjo ne pas įsčių slaptavietę, o pas sėklos šaltinį. Apreiškė apie būsimą jų abiejų sūnų, bet apreiškė tėvui. Mat Jonas turėjo gimti iš vyro ir moters santuokos. O štai tas pats Gabrielius vėl ateina pas Mariją, ne pas Juozapą; iš ten, iš kur turėjo tas kūnas prasidėti, iš kur turėjo gauti pradžią, iš ten angelas atėjo pas ją pačią.O kaip angelas apreiškė tėvui, kunigui Zacharijui, apie būsimą sūnų? Jis tarė: „Nebijok, Zacharijau, tavo prašymas išklausytas“ (Lk 1, 13). Negi, mano broliai, tasai kunigas įžengė į šventovės vidų tam, kad prašytų Dievo leisti jam susilaukti vaikų? Tikrai ne. Gal kas paklaus, kaip galėčiau šitai įrodyti? Zacharijas nenurodė, ko meldžia. Trumpai pasakysiu viena: jei būtų prašęs sūnaus, būtų patikėjęs apreiškimu. Angelas sako, kad jam gims sūnus, šis netiki; tai negi tikrai jo meldė? Kas gi meldžia be vilties? Arba: kas tiki, neturėdamas vilties? Jei neturi vilties, kam prašai? Jei turi vilties, kam netiki? Tai kaipgi? [Angelas] tarė: „Tavo prašymas išklausytas. Elzbieta pagimdys tau sūnų.“ Kodėl? Todėl, kad „tavo prašymas išklausytas“. Jei Zacharijas būtų pasakęs: „Kodėl? Ar to meldžiau? – angelas, be abejo, būtų nei apsigavęs, nei apgavęs, sakydamas: „Tavo prašymas išklausytas. Elzbieta pagimdys tau sūnų.“ Tačiau kodėl buvo taip pasakyta? Todėl, kad Zacharijas aukojo už tautą, tauta laukė Kristaus; Jonas skelbė Kristų. […]
Sūnus pažadamas Zacharijui, sūnus pažadamas ir šventajai Marijai, ir ji ištaria kone tuos pačius žodžius, kuriuos buvo sakęs Zacharijas. Ką buvo sakęs Zacharijas? „Kaip aš tai patirsiu? Aš gi jau senis, ir mano žmona nebejauna“ (Lk 1, 18). O ką sako šventoji Marija? „Kaip tai įvyks?“ (Lk 1, 34). Panašūs žodžiai, nepanašus širdies nusiteikimas. Ausimis girdime panašius žodžius, o širdies nusiteikimą angelui apreiškiant pažįstame nepanašų. […]
Taigi angelas pamatė ir suprato, jog tuose Zacharijo žodžiuose nebuvo tikėjimo, buvo tik abejonė ir nusivylimas, todėl atėmė iš jo kalbą ir pasmerkė netikėjimą.
Šv. Augustinas iš Hipono, † 430