Meditacija C 11 01
Visi Šventieji
Dvasios neturtas
Grįžkime prie lobio klausimo ir nesiliaukime tarsi aukso ieškotojai jį tyrę, kol bus atidengta, kas paslėpta. „Palaiminti“ sako „dvasios neturėliai“ (Mt 5, 3). Jau anksčiau tam tikru būdu tai sakėme ir dabar vėl pakartosime, jog dorybingo gyvenimo tikslas yra panašumas į Dievą. Tačiau žmonėms nepavyksta pamėgdžioti to, kuris neturi aistrų ir nieko, kas jį terštų. Juk aistrų kupinas gyvenimas niekaip negali tapti panašus į jokių aistrų neįsileidžiančią prigimtį. Taigi, jeigu palaimintas tėra vienas Dievas, kaip apie Jį sako apaštalas (plg. 1 Tim 6, 15–16), o žmonės palaiminimo bendrininkais gali tapti dėl panašumo su Dievu, o Dievo pamėgdžiojimas yra neįmanomas, – vadinasi, palaima yra nepasiekiama žmogaus gyvenimui.Vis dėlto esama tokių dieviškumo dalykų, kuriuos gali pamėgdžioti tie, kurie to nori. Kas tai yra? Man regis, kad „dvasios neturtu“ Žodis vadina savanorį nusižeminimą. Kaip tokio nusižeminimo pavyzdį apaštalas mums nurodo Dievo neturtą, sakydamas: „Kuris būdamas turtingas dėl mūsų tapo vargšas, kad mes taptume turtingi per jo neturtą“ (2 Kor 8, 9). Tad, kadangi visos kitos dieviškoje prigimtyje įžvelgiamos savybės pranoksta žmogaus prigimties mastą, o nusižeminimas yra kažkas mums įgimta ir įprasta, – juk žemai krutame, esame kilę iš žemės ir į ją sugrįžtame, todėl, mėgdžiodamas Dievą pagal tai, kas yra tavo prigimtyje ir tau yra įmanoma, apsivilksi palaimingąjį jo pavidalą.
Ir tegu niekas nemano, kad nuolankumo dorybė yra be vargo ir lengvai pasiekiamas laimėjimas. Priešingai, nuolankumas reikalauja daugiau vargo nei bet kuris kitas dorybės darbas. Kodėl? Todėl, kad kol žmogus, kuris gavo gėrio sėklas, miega, jame šaknis suleidžia gėrio sėkloms priešingos puikybės raugės – mūsų gyvenimo priešo sėjos pagrindas. Juk per tą pačią nuodėmę, dėl kurios pats nugarmėjo žemyn, jis kartu su savimi į nuopuolį nusitempė ir nelaimingąją žmonių giminę, o mūsų prigimtis neturi didesnio blogio už tą, kuris atsiranda iš puikybės. Tad, kadangi išdidumas yra įgimtas kone visiems žmogiškosios prigimties dalininkams, Viešpats būtent taip ir pradeda palaiminimus: tarytum vyriausiąją blogybę pirmą iš mūsų laikysenos jis varo puikybę. Jis pataria pamėgdžioti tą, kuris savo noru tapo vargšas ir kuris išties yra palaimintas, idant pasirinkę tapti vargšais ir kiek įmanoma su juo supanašėję galėtume tapti ir jo palaimos dalininkais.
Šv. Grigalius Nysietis, † apie 395
Biografija