Meditacija A 09 14
Šventojo Kryžiaus išaukštinimas
Provaizdis ir tikrovė
„Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus“ (Jn 3, 14). Kaip tie, kurie žvelgė į iškeltą varinį žaltį, buvusį tik ženklu, pagydavo nuo laikinosios mirties ir gyvatės įkandimo žaizdos, taip ir tie, kurie tikėdami ir pasitikėdami bei nuoširdžiai sekdami žvelgia į Viešpaties kančios slėpinį, yra amžinai išvaduojami nuo bet kokios mirties, kurią nusidėdami užtraukė tiek savo sielai, tiek kūnui. Todėl pagrįstai pridedama: „Kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų bet turėtų amžinąjį gyvenimą“. Šių žodžių prasmė yra aiški: kas tiki Jėzų, išvengia ne vien tik pražūtingos bausmės, bet dar gauna ir amžinąjį gyvenimą. Ir toks yra skirtumas tarp provaizdžio ir tikrovės: pirmasis pratęsė laikiną gyvenimą, o pastaroji suteikia amžinąjį gyvenimą be saiko.Tačiau reikia labai stengtis, jog tai, ką puikiai suvokiame protu, įvykdytume ir derama elgsena, kad išpažindami teisingą mūsų tikėjimą ir santūriai gyvendami pelnytume mums pažadėtą gyvenimo tobulumą. Tiesa, kadangi čia kalbama apie Žmogaus Sūnų, kad jis turi būti iškeltas ant kryžiaus, t. y. iškęsti mirtį, ir kad Nikodemas nepagalvotų, jog Jėzus yra vien tik žmogaus sūnus, iš kurio reikėtų tikėtis amžinojo gyvenimo, Viešpats taip pat pasirūpino jam atskleisti ir savojo dieviškumo slėpinį, parodyti, kad tas pats asmuo yra ir Žmogaus Sūnus, ir pasaulio Išganytojas. Todėl, vartojami šie žodžiai: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3, 16). Čia reikia pastebėti, kad jis, kalbėdamas apie viengimį Dievo Sūnų, pakartoja tai, ką prieš tai buvo sakęs apie Žmogaus Sūnų, išaukštintą ant kryžiaus: „Kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų bet turėtų amžinąjį gyvenimą“. Nes iš tiesų tas pats mūsų Atpirkėjas ir Kūrėjas, Dievo Sūnus, prieš amžius esantis, tapo Žmogaus Sūnumi amžių pabaigoje, kad tas, kuris savojo dieviškumo galybe mus buvo sukūręs amžinai džiaugtis palaimintuoju gyvenimu, pats mus atnaujintų priėmęs mūsų žmogiškosios prigimties trapumą, kad mes atgautume gyvenimą, kurį buvome praradę.
Šv. Beda Garbingasis, † 735
Biografija